Monthly Archives: March 2014

Knygų graužiko užrašai #2

Penktadienis yra puiki diena neiti į darbą. Penktadienis yra puiki diena tingiai išsiverst iš lovos, pasidaryt arbatos, įsijungti muzikos ir aprašyti ką sugraužiau per pastarasias savaites.

filipinai-ugnies-ziedo-kerai-1Dainius Kinderis „Filipinai. Ugnies žiedo kerai“

Pirmoji pažintis su Dainiumi Kinderiu įvyko prieš keletą metų, kai perskaičiau jo knygą apie autostopinimą Afrikoje. „Filipinai. Ugnies žiedo kerai“ jau kiek kitokia knyga, labiau skirta šalies pristatymui, o ne paties Dainiaus nuotykiams. Knyga skaitosi lengvai, Filipinai ir jų žmonės aprašyti gyvai ir nepaviršutiniškai. Jaučiasi, kad išvyka į Filipinus autoriui nebuvo vienkartinė kelionė ir kraštas yra pažintas  kur kas giliau, nei galėtų turistinė akis. Didelis minusas leidyklai, visoje knygoje publikuojamos nespalvotos fotografijos ir tik knygos pabaigoje keliolika puslapių spalvotų nuotraukų. Na, nesižiūri tie juodai balti kadrai nors tu ką. Manau pataupyta ne ten, kur reikia, bet čia tikėtina jau ne autoriaus kaltė.

10/10

virselis-1000Sigitas Parulskis „Trys sekundės dangaus“

„Trys sekundės dangaus“ fragmentiškas ir chaotiškas romanas,  kuriame šokinėjama per skirtingus metus ir vietas, veiksmą pateikiant tarsi pagrindinio veikėjo sąmonės srautą. Tokį rašymo stilių sudėtinga skaityti ir sekti, bet kita vertus sustiprinamas knygos daromas įspūdis. Veiksmas įsuka į savotišką verpetą, kuris persunktas alkoholiu, destrukcija, dirbtiniu kariuomenės automatizmu,  kažkur po juo slypinčiais jausmais ir nežinomybe. Parulskis nevengia kritikos ir pašaipos ne tik iš visuomenės, bet ir pats iš savęs, varijuoja tarp intelektualumo ir purvino, pirmapradiško instinktais grindžiamo kasdienio buvimo.

7/10

jules-evans-Filosofija-kasdienai-ir-kitiems-pavojingiems-gyvenimo-atvejams-270x391Jules Evans „Filosofija kasdienai ir kitiems pavojingiems gyvenimo atvejams“

Autorius bando į vieną knygą sulieti antikinę filosofiją ir kognityvinę psichologiją. Jo teigimu, tai ką siūlo šiuolaikinė psichologija, jau yra kitais žodžiais išsakę antikiniai filosofai: Platonas, Aristotelis, Herakleitas, Epiktetas, Pitagoras ir kiti. Knyga, remiantis graikų išmintimi, siekia išmokyti pagerinti savo gyvenimo kokybę, valdyti emocijas ir mėgautis gyvenimu. „Filosofija kasdienai“ prieinama kiekvienam, nereikia išmanyti nei filosofinio, nei psichologinio konteksto. Autorius trumpai pristato antikinius filosofus, išryškindamas kognityvinei psichologai tinkamas jų mintis bei iliustruodamas jas šiuolaikiniais pavyzdžiais.

9/10

Agne Zemaityte 2008 Haiku Vilniui knyga„Haiku Vilniui knyga“

Šioje knygelėje sudėti paprastų žmonių kurti haiku apie Vilnių. Skaitant jaučiasi tekstų mėgėjiškumas, bet kartas nuo karto sužiba ir koks nors perliukas. Literatūrine prasme ši knyga nėra vertinga, tačiau kultūrine, jei vertinsime kaip miestiečių mintis apie miestą, tai visai įdomus reiškinys. Visi haiku taip pat išversti į anglų kalbą. Jei labai neturėsit ką veikti paskaitykit, sugaišit ne daugiau pusvalandžio.

3/10

Dviračiu po Nemenčinės apylinkes

Savaitgaliui susiplanavom pasivažinėjimą dviračiais po Vilniaus rajoną, maršrutu Nemenčinė – Raudondvaris – Liucionys – Bezdonys.

Iš namų išsikrapštom apie 10.30. Važiavimas Nemenčinės plentu nėra pats smagiausias dalykas pasaulyje: iki pat Nemenčinės driekiasi ganėtinai prastos būklės dviračių takas, kuriuo reikia pasikratyti apie 20 kilometrų. Aišku, galima važiuoti plentu, ir keli mus aplenkiantys dviratininkai taip ir daro, bet aš nepasitikiu lietuvių vairavimo galimybėmis ir verčiau renkuosi duobėtą, bet saugesnį kelią.

Už poros kilometrų nuo Nemenčinės sukame į dešinę link Raudondvario. Internete perskaičiau, jog Raudondvaryje kadaise buvo viena didžiausių alaus daryklų Lietuvoje, lentpjūvė ir vandens malūnai. Šiandien šio kaimelio vaizdas mažų mažiausiai groteskiškas: dvaras ir jo pastatai apgriuvę, kai kurių apskritai tik viena kita siena likus. Netoliese stūkso kelios trobos, laksto vaikai ir visas šitas peizažas atrodo ganėtinai slogiai.

20140301_125952

20140301_125445

20140301_125440

20140301_125745Pavažiavę dar porą kilometrų privažiuojame Liucionis. Prieš išvažiuodamas perskaičiau, jog Liucionyse susirandi kabantį tiltą, pereini į kitą pusę ir pasieki Skališkių olą. Tiltas buvo kaip iš įtempto veiksmo filmo: visas klibantis, lentos kai kur akivaizdžiai supuvę. O svarbiausia – juo kiekvieną dieną naudojamasi. Vietinė moteris pasakojo, kad ne vienas žmogelis yra įkritęs į Nerį ir tai neatrodo labai neįtikėtina. Šiaip ne taip transportuojamės su dviračiais į kitą pusę. Perėję sužinom, kad ne per tą tiltą persikėlėm, nes į Skališkių olą veda dar kažkoks kitas. Nusprendžiam, velniai nematė tos olos, bus kitam kartui ir pasirenkam improvizacinį važiavimą per mišką. Jame sutinkame porą kupriniuotų vyrukų, sakosi keliaujantys iki Nemenčinės ir naktį praleis miške. Respektas!

20140301_131147

Miškui pasibaigus išvažiuojame į asfaltuotą kelią ir ramiai pasiekiame Bezdonis. Ūsuotas dėdė rusiškai papasakoja, kur rasti paskutinį mūsų lankytiną objektą Bezdonių – Arvydų dvarą. Dvaras iš tolo raudonuoja sutvarkytas, kieme stovi G klasės mersedesai ir bėgioja mažas smalsus ciuckis. Neblogas kontrastas lyginant su Raudondvario vaiduokliu, bet kažkaip pernelyg steriliai atrodo.

20140301_144812

Toliau kelias vingiuoja link Vilniaus, pakeliui prie Balžio ežero užbaigiame paskutinius arbatos likučius ir jau už valandos home, sweet home.

Pasivažinėjimo statistika

Raideriai: 2
Numinta kilometrų: 60
Suvalgyta sumuštinių: 4
Išgerta arbatos: 0,5 l
Laikas: ~5 val.
Šunys užpuolikai: 3