Baigiam savanoriauti – laikas turistauti

Ketinau parašyti kokią nors baigiamąją remarką apie savanorystę ekologiškame ūkyje, bet po to pagalvojau kam to reikia. Baigiasi dar vienas kelionės etapas, kurį apvainikuosime nosies kyštelėjimu į civilizaciją.

Net keletas portugalų rekomendavo aplankyti Evorą, nedidelį, 57 tūkst. gyventojų turintį miestą, įsikūrusį maždaug 40 kilometrų nuo mūsų fermos. Miesto centrą, o kartu ir turistavimo ribas, įrėmina akmeninė gynybinė siena. Evora visai jaukus miestukas, yra gražių pastatų, fontanų ir panašiai, bet po portugalų liaupsių tikėjomės kažko daugiau. Tiesa, čia yra vienas visai įdomus objektas – koplyčia iš žmonių kaulų. Ji nėra didelė, bet įspūdį palieka.

DSC_0883 DSC_0929

Praleidę porą dienų Evoroje, keliamės į sostinę. Lisabona turi tiek pat gyventojų, kiek ir Vilnius, tačiau darbo dienomis įskaičiavus turistus ir visus čia dirbančius, žmonių skaičius išauga iki 2 mln. Turistų čia begalybė. Kartais susidaro vaizdas, kad vietinių čia beveik nėra, vien tik žmonės su žemėlapiais ir fotoaparatais.

Gatvėje neaiškaus plauko tipeliai nesivarždydami siūlo pirkti hašišo ir marihuanos. Nuolatos lenda vandens, akinių nuo saulės ir kitokio šlamštelio pardavėjai. Pilna išmaldos prašytojų. Dauguma jų vaikšto nuo žmogaus prie žmogaus, nesilaiko priimtino atstumo ir, kai pasakai ne – dar kelis kartus perklausia, ar tikrai ne. Kai kuriose vietose per kelias minutes prieina tiek daug tų siūlytojų ir prašytojų, kad norisi visus išsiųsti į visas keturias puses.

DSC_0938 DSC_0962

Per keturias naktis pakeičiam keturias gyvenamasias vietas: pirmąją praleidžiame hostelyje, antrąją – pas lietuvaitę Miglę, trečiąją – kitam hostelyje, ketvirtą – pas portugalą Joao. Couchsurfingas Lisabonoje mums nesėkmingas, abi nakvynes pas žmones susiveikiam per pažįstamus.

Tiesa, per Couchsurfingą susipažinau su portugalu Ricardo. Kartu su juo ir dar vienu couchsurferiu iš Malaizijos pasivaikštome po ne tokius turistinius taškus. Ricardo papasakoja daug įdomių dalykų apie Lisaboną ir jos istoriją. Pavyzdžiui, kad žymusis „Monument to the discoveries“, kurį taip mėgsta turistai, vietinių gyventojų nėra labai mėgstamas, nes jo pastatymą inicijavo fašistinių pažiūrų diktatorius Salazaras.

Lisabonoje praleisime iš viso net devynias dienas. Dar nesu jokiam užsienio mieste praleidęs tiek daug laiko. Ir kol kas čia visai smagu.

Portugališkas gatvės plytelių menas

Portugališkas gatvės plytelių menas

DSC_0981