Camino de Santiago. Dvidešimt devintoji diena: į pirtelę.

Šiandien keliamės turbūt vėliausiai per visą mėnesį – 7 val. Laukia tik 20 kilometrų, todėl nėra prasmės būti ankstyvais paukščiais, nes dauguma albergų atsidaro tik nuo 13 val. Oras toliau apniukęs, o vėliau prapliumpa ir lietus. Fotoaparatas ilsisi pamirštas, nes jau atbukome nuo vaizdų, o apsiniaukęs dangus irgi nelabai skatina jį išsitraukti.

DSC_0572

Camino užplūdo 16-20 metų jaunimėlio gvardija, kurie vaikšto būriais, kelia daug triukšmo ir tampo mano jautrius nervus. Kita vertus, prisiminus kaip aš tokio amžiaus elgiaus, tai niekuo ypatingu jie neišsiskiria. Šiandien daug kam dedam per šoną, norisi nuo visų atsiplėšti ir eiti vieniems, nes pradedi jaustis lyg kokioj turistinėj kelionėj. Neveltui ant kažkokios patiltės buvo užpaišyta „Buen turismo“.

6 eurai– tiek jungtiniam lietuvių, švedų ir vokiečių ketvertui kainuoja pusvalandį pasišildyti senus kaulus albergo pirtyje. Po tokios darganotos dienos, tai yra būtent ko reikia.

Vietinis draugelis.

Vietinis draugelis.

Rytoj paskutinė diena. Viena vertus, jau norisi pagaliau pasiekti tikslą, kita vertus, nesinori išlipti iš šito muilo burbulo, kuriame praleidome tiek laiko. Už poros dienų kelsimės į Portugaliją, kurioje savanoriausime ekologiškame ūkyje. Bandome priversti vos besivelkantį internetą parodyti kaip iki ten nusigabent. Vienam nuotykiui pasibaigus – prasidės kiti.

2 thoughts on “Camino de Santiago. Dvidešimt devintoji diena: į pirtelę.

  1. Simona

    Gal ir iš ten rašysite kaip Jums sekasi :) per tą mėnesį labai jau pripratau prie jūsų aprašymų, o ir ekologinis ūkininkavimas – smalsu :)

Comments are closed.