Camino de Santiago. Dvidešimt penktoji diena: into the trees.

Skaitėt vakar mano įrašą apie ramius Ispanijos šunis? Pasirodo, kad rytais kai kurie jų būna jautresnių nervų negu dieną: šįryt mus aplojo net trys šunėkai. Su dviem pavyko susidraugauti pasidalinus bandele su šokoladu, trečiam – jau nieko neturėjau, todėl šis iš apmaudo piktai skalijo ir šiaušė savo šunišką kailį. Reikia suprast juos, aš ir turbūt pykčiau, jei kas 6 ryto po mano teritoriją vaikščiotų.

Per dvidešimt penkias ­­­­­dienas nesutikome nei vieno lietuvio. Užtat šiandien sutikome du netolimus kaimynus estus: mamą su maždaug 11 metų sūnum. Hugo turbūt yra jauniausias Camino de Santiago sutiktas keliautojas. Jauniausių piligrimautojų amžius čia prasideda ties 18 metų riba. Su vaikais niekas nekeliauja, nes tikriausiai būtų per sunku.

DSC_0544

Rytas buvo užklotas tirštu rūku, kuris atrodė lyg vienas didžiulis ežeras, žvelgiant į žemiau esančius slėnius. Maršrutas šiandien buvo smagus: daug miško takelių, su įvairiausiais išsikėtojusiais, „Žiedų valdovą“ primenančiais medžiais, daug leidimosi žemyn akmenuotais takais ir takeliais – žodžiu mūsų stichija.

Po 5 dienų, jei per jas nenusisuksim galvų, pasieksim savo tikslą. Kuo toliau galvoju, tuo labiau norėčiau nesustoti ir taip praleisti dar vieną mėnesį. Be jokių mane apibrėžiančių kontekstų, be įsipareigojimų, pabėgant nuo visų ir nuo savęs. Šį mėnesį aš „kybau“ tarsi niekur ir tai yra velniškai geras jausmas. „I‘m a Camino addict“ – šiandien išpoškino vienas pagyvenęs ameriekietis, prieš porą metų praėjęs Camino Frances ir išbandęs dar kelias Camino de Santiago variacijas. Ir man nekyla klausimų, kodėl.

Apsistojame Sarrioj, mieste, nuo kurio savo piligrimystę pradeda 1/3 visų Santiago de Compostela pasiekiančių žmonių. Iki galutinio tikslo liko maždaug 115 kilometrų, todėl didelė dalis pasiryžta eiti tik tuos paskutinius kilometrus. Kažkur perskaičiau, kad ispanai net į savo CV įsirašo, jog turi sertifikatą patvirtinantį jų piligrimystę. Na, bet mes juk ne dėl to einam.

DSC_0543

 

4 thoughts on “Camino de Santiago. Dvidešimt penktoji diena: into the trees.

  1. Simona

    kaip greitai lekia laikas … liko tik kelios dienos iki tikslo … smagu buvo su jumis :)

Comments are closed.