Camino de Santiago. Dvidešimt septintoji diena: vyno fiesta vidury niekur.

Rytą Aistė pradeda dviejų kilometrų pasportavimu atgal iki albergo, nes pamiršo savo batus. Maršrutas šiandien vėl driekiasi per įvairius miškelius ir keletą kaimelių. Dauguma tų kaimų nelabai išvaizdūs, daug apgriuvusių ir negyvenamų namų, gatvės tuščios, o gyventojai vyresnio amžiaus.

DSC_0559

Apsistojame alberge, kuris stovi vidury niekur, aplink nėra nei parduotuvės, nei kur pavalgyti. Artimiausias restoranas už gero kilometro. Viskas čia veikia taip: pasakai alberge, dirbančiai moterėlei, kad ketini pietauti, tada ji paskambina į tą restoraną ir tavęs atvažiuoja pasiimti minivenas, o pavalgius parveža namo. Tokiu būdu šešetas iš alkio mirštančių personažų teleportuojasi į valgymo vietą. Po beveik mėnesio pertraukos važiavome automobiliu ir  buvo itin keista, per gretai vaizdas keitėsi.

Suvalgome po porciją Galicijos sriubos ir šernienos. Kompaniją mums palaiko vokietis Manfredas, australas Ian, ispanas Miguel ir amerikietis Joey. Tobulėju, atsiminiau net keturis vardus iš karto. Ian, Miguel ir Joey susipažino Katare ir Camino keliauja kartu. Tiesa, jie eina tik paskutinius šimtą keturiasdešimt kilometrų. Australas šiuo metu gyvena Londone, amerikietis Kinijoj ir Katare, ispanas visur po truputį.

DSC_0561

Viena mūsų alberge apsistojusi mergina nukeliavo iki Santiago de Compostelos pėsčiomis iš Belgijos ir dabar keliauja atgal. Taigi ji Camino praeis dar sykį, tik iš kito galo. Net gėda lygintis su savo varganais 800 kilometrų.

Į vakarą prasideda nesaikingo vyno vartojimo vakarėlis, nueinam miegot vėliau negu įprastai, o aš pirmąsyk neparašau į blogą. Ir ne, aš nepradėjau gerti, tiesiog žmonės man patinka labiau, negu skrebenimas klaviatūra.

One thought on “Camino de Santiago. Dvidešimt septintoji diena: vyno fiesta vidury niekur.

Comments are closed.