Camino de Santiago. Dvidešimt šeštoji diena: viena koja lietuje.

Tik praėjus Sarrią, miške pamatome šokoladu, vaisiais, gėrimais ir kitomis gėrybėmis nukrautą kampelį. Šalia užrašas: “paaukokite pinigų mūsų kelionei atgal į Estiją”. Šalia po tento gabalu miega užrašo autoriai. Senas pinigų tręšimo triukas – imk ką nors iš manes mainais į pinigus. Taip ir norėtųsi pasakyti, taigi susikrauni visą savo maistą, iškeli nykštį ir už kelių dienų tu jau Estijoj. Ar taupai pinigus pirmos klasės bilietui lėktuvu?

DSC_0550 DSC_0555

Dar už poros kilometrų mus sustabdo pora, esą kurčių, moterų, kurios pakiša po nosim kažkokį lapą ir prašo paaukoti. Per pastarasias dienas tai jau antras kartas. Apie tokius aukų rinkėjus jau anksčiau skaičiau Camino forume, tai tėra apgavikai, siekiantys išvilioti patiklių žmonių pinigus. Gan keistai atrodo ir “aukų rinkėjų” pasirinktos darbo vietos: miško vidurys, kur aplink nė gyvos dvasios.

Visą šį mėnesį mums itin sekėsi išvengti lietaus, vienintelis kartas, kai šiek tiek daugiau  palijo buvo dar antrąją kelionės dieną. Šiandien lietus pylė kaip iš kibiro, kartais kaip iš laistytuvo, o kartais kaip iš abiejų. Apsirengėm lietpalčius, uždengėm kuprines ir anokia čia problema. Tiesa, peršlapo kelnių apačia, bet nustojus lyti jos greitai išdžiuvo. Pasitaikė keletas piligrimų su skėčiais, turėjo būti šlapia.

Susiglaudus šilčiau:)

Susiglaudus šilčiau:)

Jau antra diena klibinkščiuoju kaip Ilgasis Džonas Silveris “Lobių saloj”, nes skauda koją. Tiksliau labai keistą vietą tarp pėdos ir blauzdikaulio priekinės dalies. Tačiau nei vakar, nei šiandien tai nesutrugdė nueiti po 30 kilometrų. Per lengvai aš čia išsukau dvidešimt penkias dienas skriedamas su vėjeliu, reikia, kad ir man ką nors pagaliau paskaudėtų. Mama, nesirūpink, nieko čia rimto.

Šiek tiek panaršęs sužinojau, kad blogų aprašančių įspūdžius einant Camino de Santiago yra ne vienas ir ne du. Įdomu, kokias čia grafomaniškas intencijas sužadina šitas kelias? Ar žmonės jaučiasi kažką ypatingo nuveikę, nuėję tuos 800 kilometrų? Aš tai nesijaučiu,o rašau nes turiu žuvies pajėgumų atmintį ir egocentrišką dėmesio troškimą. Paprasčiau nebūna!

One thought on “Camino de Santiago. Dvidešimt šeštoji diena: viena koja lietuje.

  1. Simona

    Kad ir kokios to rašymo priežastys bebūtų, labai smagu, kad rašote :)

Comments are closed.