Camino de Santiago. Trisdešimtoji diena: finišuojam ir keliaujam į pasaulio kraštą.

Paskutinius kilometrus iki Santiago de Compostela skriete nuskriejam: kai tikslas taip arti, ilsėtis nebesinori, o kojos pačios neša į priekį. Tikėjomės, kad atėjus bus koks nors ženklas, atžyma, kad „štai jau viskas“, bet nieko. Stovi katedra, šalia didžiulė aikštė ir tai tampa pabaigos tašku.

Šiek tiek paklaidžiojame senamiesčio gatvelėmis kol randame piligrimų centrą. Sąžiningai žymėję visą kelią, pabaigoje ispanai ryškiai atsipalaidavo. Piligrimų centre nusidriekusi keliasdešimties žmonių eilė, pusvalandį palaukę gauname sertikatus, patvirtinančius, kad nupuškavome savo 800 km. Compostela neatrodo kažkuo ypatingas ar įdomus miestas, todėl jame nepasiliekame.

DSC_0590

Dalis piligrimų kojų džiaugsmą pratęsia dar 88 kilometrais iki Finisterre, vadinamojo pasaulio krašto. Kadangi mus spaudžia laikas, iki ten vykstame autobusu. Bilietas į abi puses 23,6 euro. Pro langą praskrieja įspūdingi peizažai: kalnai, vandenynas, įlankos, paplūdimiai, nedideli miesteliai. Kelias vingiuotas, todėl pora moterų patuština savo skrandžio turinį.

Vos išlipus iš autobuso Finisterrioj, apspinta nakvynės siūlytojai. Vienas iš jų palydi iki savo albergo, už 25 eurus gauname atskirą kambarį su dušu ir kitais jau pasiilgtais patogumais. Atsišviežinę keliaujame ieškoti pasaulio krašto. Nuo Finisterre iki jo apie 3 kilometrai, tačiau be kuprinių tai vienas juokas.

DSC_0605 DSC_0639

Pasaulio kraštas yra didžiulis, akmenuotas kyšulys su švyturiu. Įsitaisius ant krašto matosi beribis vandenynas ir apačioje į uolas dūžtančios bangos. Atsikemšame kas pergalės vyno, o kas nealkoholinio alaus. Pasak legendų, pasiekę pasaulio kraštą senovės vaikščiotojai sudegindavo savo drabužius. Matosi, kad ir šiais laikais tokių bandymų būna. O tie, kurie nedegina, šiaip palieka kokį nors savo daiktą. Čia galima pamatyti besivoliojant visai apynaujų trekingo batų, rūbų, miegmaišių ir kitų dalykų.

DSC_0645

DSC_0651 DSC_0654 DSC_0656

Kita kyšulio pusė labiau civilizuota: ganosi ožkos, tolumoje matosi namų ir kalnų įrėminta įlanka. Visi kas kada nors eisite Camino de Santiago, būtinai užsukite į Finisterre. Tai buvo turbūt geriausiai išleisti mano 23 eurai. Norėtųsi čia pasilikti dar kelioms dienoms, bet priešaky laukia nauji nuotykiai.

Ar verta eiti Camino de Santiago? Neabejotinai, taip. Nors daugybė asfalto ir įkyri piligriminė komercija užknisa, bet tai tėra mažos detalės. Sutikti žmonės, pamatytos vietos, galimybė mėnesiui išplėšti save iš kasdienybės yra neįkainojami dalykai. Nuėjus tuos 800 kilometrų neatsivers kažkokios čakros, bet tai galbūt primins kiek pasaulyje yra įdomių dalykų, kuriuos galėtume semti pilnomis saujomis. Visi stabdžiai mūsų galvoje, o prieš akis atviras kelias.

DSC_0677

Piligrimų pasai

Piligrimų pasai

 

One thought on “Camino de Santiago. Trisdešimtoji diena: finišuojam ir keliaujam į pasaulio kraštą.

  1. Simona

    Sveikinu :) su dar viena Jūsiškojo Camino nueita atkarpa :) Ačiū už gražų aprašymą :) Gerų įspūdžių tolimesnėse kelionėse :)

Comments are closed.