Category Archives: Apie viską

3 reasons why I decided to blog in English

DSC_0555-001After many considerations, I finally decided to start blogging in English. This idea was going through my mind for a few months and finally I arrived to the conclusion: now or never. However, Lithuanian language is very beautiful and I like writing in it, so it‘s a bit sad that I have to give it away.

Continue reading

Paskutinės dienos prieš išvykstant

Pradėjau skaičiuot dirbti likusias dienas ties 53. Laikas prabėgo nepastebimai  ir jau liko viso labo 2 varganos dienelės ir bus bye bye darbe, hello – Camino de Santiago. Šitą postą (kaip ir visus kitus aiškuJ) rašau ofise ir kažkaip net sunku patikėt, kad kitą savaitę tokiu pat metu jau nebesėdėsiu kėdėj, kurioj praleidau 18 mėnesių. Keista.

Paskutinį mėnesį Lietuvoje praleidau visai neproduktyviai: matyt tiek užsikimarinau braukydamas dienas kalendoriuj, kad nebebuvo noro kažką veikt. Dėl to nelabai buvo ką parašyti ir  į blogą, o dirbtinai spaust įrašus – nesinorėjo.

Kartais kyla noras brūkštelt ką nors apie politiką, maratoną ar dar kokią aktualiją, bet šitai grafomaniškai užgaidai reikėtų susirasti kitą platformą. Birželio 2 d. ankstyvą rytą iškeliaujam į Prancūzijos pusę ir bandysiu dokumentuot mūsų nuotykius, sąžiningai vilkdamas ant kupros kompiuterį. Tada šitas blogas įgaus tą pavidalą, kokį ir planavau jį pradėdamas.

Savaitgalis laukia intensyvus: reikia atsimojuot su šeima, bendradarbiais ir draugais, susikraut kuprinę ir išsivežt likusius daiktus. O jūs, jei čia netyčia užklydot, spaudžiat „like“ ir laukiat įrašų jau iš įvykio vietos. Peace!

Knygų graužiko užrašai #3

Šie metai – pirmieji po studijų baigimo, kai galiu skaityti savo malonumui, o ne mokslams. Kuo daugiau knygų sugraužiu – tuo labiau apetitas kyla. Ta proga paskutiniai sugraužti egzemplioriai.

VIRSELIAI.inddIrvine Welsh „Traukinių žymėjimas“
Šūdai, myžalai, vėmalai, šiknos – vyraujančios temos šioje knygoje. Welshas pasakoja keletos narkomanų istoriją, jų kelią degradacijos link ir bandymus išsivaduoti nuo priklausomybės. Siužetas ganėtinai padrikas, vienur pasinarkašinom, kitur pasinarkašinom ir t. t. Kita vertus, autorius taikliai atskleidžia gyvenimo beprasmybę, kurią kiekvieną dieną narkotikais vis iš naujo bando įveikti knygos herojai. Viskas purvina, neestetiška, daug keiksmažodžių ir bereikšmių tauškalų. Perskaitęs knygą dar pažiūrėjau Danny Boyle to paties pavadinimo filmą, kuris irgi pernelyg nesužavėjo.

4/10

Epiktetas „Rinktinė“

Nuo stoikų kadaise pradėjau savo kelią į filosofijos pasaulį. Paradoksalu, jog ratas apsisuko ir grįžau nuo ko pradėjau. Ši rinktinė yra pamokymai kaip žmogus turėtų elgtis gyvenime, santykiauti su savo aplinka ir būti filosofu. Epiktetas šaiposi iš turto, valdžios ir garbės troškimų. Anot jo, filosofui tokiais niekais nereikia užsiimti. Pagrindinis žmogaus tikslas turėtų būti lavinti save ir gyventi pagal savo prigimtį. Knyga itin aktuali šiuolaikinės, vartotojiškos, svaigulio visuomenės kontekste ir skatina iš naujo permąstyti mums įprastą pasaulio vaizdą. Smarkiai rekomenduoju perskaityti.

10/10

Andrius Bagdzevičius, Eglė Bagdzevičė „Pietų Amerika. 394 dienos“

Ši knyga padėjo atsikratyti stereotipų, kad Pietų Amerika yra nesaugus ir atšiaurus žemynas, į kurį geriau nekišti nosies. Andrius ir Eglė ganėtinai detaliai aprašo savo kelionę, kur miegojo, ką valgė, kiek už ką mokėjo. Ilgainiui tų detalių man jau pasirodė perdaug, nes įvaizdžiai kartojasi ir sunku sutelkti dėmesį. Knygoje gausu fotografijų, bet visos mažo formato ir tai riebus minusas šiai knygai. Kelionių knygai didelės ir kokybiškos nuotraukos yra svarbiausias dalykas. Apibendrinant, knyga susiskaitė lengvai, smagiai ir svarbiausia įdomiai. Niekada pernelyg daug negalvojau apie Pietų Ameriką, bet ši knyga paskatino kada nors pamąstyti apie šią kryptį.
9/10
Video iš knygos pristatymo

didysis-projektas-264x400Stephen Hawking, Leonard Mlodinow „Didysis projektas“

Žiloj jaunystėj domėjausi astrofizika, visatos tyrinėjimais ir mokslo pažanga. Ši knyga bandymas prisiliesti prie seno hobio. „Didysis projektas“ postuluoja, jog nėra vienos visatą paaiškinančios teorijos, o esama daugybė, vienodai galiojančių teorijų. Knygoje gausu paviršutiniškų eksperimentų, dėsnių ir teorijų aprašymų, todėl nemaža dalis informacijos sunkiai įkandama. Nemažai teorijų pateikiamos kaip savaime suprantamos, bet tas, kuriam fizikos žargonas yra suprantamas tokios knygos neskaitys, o nesuprantantiems kartais trūksta išsamesnių paaiškinimų. Knyga neretai mėtosi skambiais pareiškimais, bet taip ir neįrodo jų pagrįstumo. Nepaisant to praplėsti akiratį ir šiek tiek prisiliesti prie vyraujančio astrofizikos diskurso visai pravartu.

6,5/10

Taip pat skaitykite:

Knygų graužiko užrašai #1
Knygų graužiko užrašai #2

Kaip žmonės skaito internete?

Šio įrašo tikslas atsakyti į klausimą, kaip žmonės skaito internete ir kaip reikia rašyti, kad jus skaitytų.  Internetiniams tekstams galioja visiškai kiti dėsniai nei spausdintai spaudai. Laikraščius ar žurnalus žmonės skaito nuosekliau, o internetinių tekstų tiek daug, kad dauguma jų tiesiog permetami akimis. Atsakymas į klausimą, kaip žmonės skaito internete yra labai paprastas – neskaito.

Skaitymas pagal F–šabloną

Atlikti žmogaus akies tyrimai leido nustatyti kas vyksta, kai žmogus skaito straipsnį internete. Šiuolaikinį skaitymą galima pavadinti skanavimu. Lankytojai skanuoja tekstus pagal kairįjį kraštą ir pirmas pastraipas. Tokiu būdu išeina savotiška F raidė. Šis modelis buvo pavadintas F-pattern ir yra pritaikomas bet kokio pobūdžio internetiniams tekstams. Tai nereiškia, kad niekas nebeskaito nuosekliai, bet susidūrus su neregėtomis informacijos apimtimis pakito ir skaitymo būdai.

f_reading_pattern_eyetracking

Pagal to paties tyrimo išvadas kairiajam teksto kraštui žmonės skiria 69% laiko, o dešiniajam –31%. Būtent todėl rekomenduojama tekstą lygiuoti tik pagal kairįjį kraštą. Aš lygiuoju pagal abu kraštus, nes pirma, naiviai tikiuosi, kad mano įrašus skaito ir taip, ir, antra, man taip gražiau atrodo. Atkreipkite dėmesį, didžiausiuose naujienų portaluose vyrauja lygiavimas tik pagal kairįjį kraštą.

Kaip padidinti galimybes būti perskaitytam?

Antraštė

Antraštė yra svarbiausias dalykas straipsnyje, kuri itin padidina arba sumažina galimybę, kad kažkas straipsnį apskritai pastebės ir atsidarys. Pagrindiniai antraštės bruožai:

  • Trumpumas (5 – 7 žodžiai);
  • Kuo paprastesnė – vengti sudėtingų žodžių ir konstrukcijų;
  • Ne banali;
  • Intriguojanti.

Trumpumo reikalavimas taikomas dėl žmogaus smegenėlių ribotumo: kuo ilgesnė antraštė, tuo sunkiau ją įsiminti ir perskaityti vienu įkvėpimu. Nei antraštėje, nei pačiame tekste nereikia demonstruoti tariamos erudicijos, vartoti tarptautinių žodžių. Geriausia naudoti paprastas, lengvai perskaitomas konstrukcijas. Ne visada pavyks sukurti antraštę, kuri gali būti intriguojanti ir kabinanti, bet tai itin padidina straipsnio šansus būti pastebėtam, todėl į jos kūrimą reikia pažiūrėti labai rimtai.

Antraštėje turi atsispindėti pagrindinis straipsnio teiginys ir raktiniai žodžiai. Raktiniai žodžiai skirti identifikuoti apie ką kalbama tekste ir padėti paieškos sistemoms lengviau rasti jūsų rašliavas. Nemėgstu straipsnių, kurie ištraukia iš konteksto teiginį, nesusijusį su straipsnio turiniu, bet šitas bruožas būdingas tikriausiai išimtinai naujienų portalams. Gera antraštė turi pasakyti apie ką bus kalbama, tačiau ne klaidinti.

Pirmos pastraipos

Pirmos dvi pastraipos lemia, ar jūsų tekstą skaitys toliau, ar neskaitys. Vidutiniškai 80% žmonių atsidarę straipsnį, toliau neskrolins. Taigi atsivėręs vaizdas, atidarius straipsnį turi užkabinti ir priversti paskrolinti.

Įvade neturi būti kalbama apie tai, kas bus pasakojama straipsnio dėstyme. Įvadas turi įvesti į problematiką, pristatyti pagrindinius teiginius.

Dėstymas

Tekste būtina naudoti:

  • Ženklinimą ir numeraciją (Bullets and numbering);
  • Nuotraukas;
  • Dalis;
  • Grafinę informaciją.

Pagrindinė taisyklė yra vengti straipsnių – paklodžių, t. y. ilgo, vientiso teksto, be jokių intarpų ir skaidymo į atskiras dalis. Ženklinimas ir numeracija vėl gi išryškina kairįjį teksto kraštą ir atkreipia dėmesį. Tai nedažnai pritaikomi įrankiai žiniasklaidoje, bet blogosferoje pakankamai naudotinas dalykas.

Nuotraukos:

  • Jei rašot apie kokį nors žmogų parodykit jį;
  • Nuotraukos turi būti stambiu arba vidutiniu planu;
  • Vengti bendro pobūdžio, su straipsnio turiniu nesusijusių fotografijų.

Nerekomenduoju dėti į straipsnį daug nuotraukų, nes tuomet reikės ilgai skrolinti, o žmones tai erzina. Kelionių blogams galioja šiek tiek kitokios taisyklės, tačiau net ir juose 10-15 nuotraukų yra pakankamai. Jei turite daugiau, geriau įkelkite į jas į kokią nors internetinę galeriją.

Papildoma grafinė informacija gali būti įvairi: grafikai, diagramos, youtube nuorodos ir t. t. Aišku, visur reikia saiko, nereikia stengtis dirbtinai kažko pridėti.

Straipsnio dalys

Straipsnio skirstymas į dalis yra būtinas, nebent įrašas yra itin trumpas. Esu skaitęs, kad vienos dalies apimtis neturėtų būti didesnė nei 100 žodžių. Tai yra labai mažai, bet kita vertus priverčia šiek tiek taupiau naudoti žodį. Dalių pavadinimuose turi atsispindėti raktiniai žodžiai – nereikia rašyti tokių pavadinimų, kurie nepasako nieko. Kiekviena dalis turi prasidėti žinute, o ne bendro pobūdžio banalybėmis (senai senai, už devynių jūrų, devynių marių ir devynių kalnų). Taupykit savo skaitytojų laiką.

Auksinė taisyklė: jei teksto prasmė, išmetus kokį nors sakinį nepakinta – vadinasi jis nereikalingas. Labai skaudu braukyti savo tekstą, bet tiesa yra paprasta: geras straipsnis – trumpas straipsnis. Niekas neskaito ilgų paklodžių. Geriausia ko galite tikėtis, kad bus perskaityta 1/5 jūsų teksto. Anot įvairių statistikų, straipsnį nuo pradžių iki galo perskaito tik 16% visų apsilankiusių. Visos mano išvardintos priemonės gali šį skaičių kažkiek pakelti, bet net ir jos negarantuoja sėkmės. Jei rašote apie mažai kam įdomius dalykus arba nemokate įdomiai rašyti – čia jau niekas nepadės.

Like and share

Socialiniai tinklai yra puiki galimybė didinti tinklaraščio žinomumą. Like mygtukas šiais laikais yra gyvybiškai svarbus. Nepamirškite ir Facebooko puslapio. Nesenai Facebooke susikūriau „Road is endless“ puslapį ir nors turiu dar tik kelias dešimtis gerbėjų, bet mano lankytojų srautas nuo to iškart ūgtelėjo.

Kodėl aš rašau blogą?

Šis blogas yra jau trečiasis mano gyvenime. Pirmi du vis dar klaidžioja kažkur interneto platybėse. Vienas numirė parašius kelis įrašus, kitas – kelioliką. Rašiau nereguliariai, o po ilgo laiko paskaičius ką parašiau pasidarydavo gėda ir taip abu iškeliavo į kibernetinę užmarštį

Koks šio blogo tikslas? Pirmiausia, patenkinti savo grafomaniškus polinkius, kurie kuo toliau, tuo labiau bujoja. Rašau sau, o tik tada kitiems ir tai yra mano asmeninė žaidimo aikštelė. Ne paskutinis dalykas ir tas, kad darbe turiu nepadoriai daug laisvo laiko. Perskaitytų mano darbdaviai, turbūt nuo kėdės nusiverstų.

blogging

Tekstai turi struktūrą, pavadinimus, dalis, fabulą – tai patogus būdas koncentruotai dokumentuoti savo santykį su pasauliu. Pastaruoju metu atrandu daugybę senai pamirštų dalykų, keičiu savo vidinį ir išorinį pasaulį, keliauju daugybe naujų ir jau išbandytų kelių, todėl šiuo įdomiu gyvenimo etapu norisi visko nepamiršti, užsirašyti, paskaityti pačiam ir duoti paskaityti kitiems. Man svarbu ir  ką galvoja, kuo gyvena, ką atranda čia užklystantys žmonės, todėl nesibodėkit palikti komentarą arba brūkštelti laišką.

Paantraštė „Tinklaraštis apie savęs ir pasaulio pažinimą“ Facebooke tiksliai atspindi apie ką eina kalba: apie viską, ir apie nieką, apie pasaulį, kurį patiriu akimis ir apie pasaulį, kuris yra už akių.

„Endless road“ arba „Road is endless“ (neapsisprendžiu, kuri versija man labiau prie širdies) nėra atsitiktinis pavadinimas. Bloge bus daug dėmesio skiriama tiek tikriesiems keliams, įveikiamiems kojomis, dviračiu, automobiliu ar autostopu, bet ir keliams perkeltine prasme, savęs ieškojimams ir atradimams. Kelio metafora gal ir banali, bet man ji atrodo prasminga. Tikrasis kelias mane visada traukė ir hipnotizavo, ypatingai keliaujant autostopu. Tada plėšdavau Doors‘ų „Riders on the storm“ ir nieko daugiau nereikėdavo. Ne tikslas būdavo svarbus, o pats judėjimas. Taip ir su šituo blogu.

Gal ir seilėtai čia viskas skamba, bet why not? Aš esu šios trobos šeimininkas ir pats kuriu taisykles. Kadangi didžiąją dalį gyvenimėlio žaidžiau ciniško, viską kritikuojančio šikniaus žaidimą, galiu sau  leisti kartais pabūti ir šiek tiek patetišku.

Knygų graužiko užrašai #2

Penktadienis yra puiki diena neiti į darbą. Penktadienis yra puiki diena tingiai išsiverst iš lovos, pasidaryt arbatos, įsijungti muzikos ir aprašyti ką sugraužiau per pastarasias savaites.

filipinai-ugnies-ziedo-kerai-1Dainius Kinderis „Filipinai. Ugnies žiedo kerai“

Pirmoji pažintis su Dainiumi Kinderiu įvyko prieš keletą metų, kai perskaičiau jo knygą apie autostopinimą Afrikoje. „Filipinai. Ugnies žiedo kerai“ jau kiek kitokia knyga, labiau skirta šalies pristatymui, o ne paties Dainiaus nuotykiams. Knyga skaitosi lengvai, Filipinai ir jų žmonės aprašyti gyvai ir nepaviršutiniškai. Jaučiasi, kad išvyka į Filipinus autoriui nebuvo vienkartinė kelionė ir kraštas yra pažintas  kur kas giliau, nei galėtų turistinė akis. Didelis minusas leidyklai, visoje knygoje publikuojamos nespalvotos fotografijos ir tik knygos pabaigoje keliolika puslapių spalvotų nuotraukų. Na, nesižiūri tie juodai balti kadrai nors tu ką. Manau pataupyta ne ten, kur reikia, bet čia tikėtina jau ne autoriaus kaltė.

10/10

virselis-1000Sigitas Parulskis „Trys sekundės dangaus“

„Trys sekundės dangaus“ fragmentiškas ir chaotiškas romanas,  kuriame šokinėjama per skirtingus metus ir vietas, veiksmą pateikiant tarsi pagrindinio veikėjo sąmonės srautą. Tokį rašymo stilių sudėtinga skaityti ir sekti, bet kita vertus sustiprinamas knygos daromas įspūdis. Veiksmas įsuka į savotišką verpetą, kuris persunktas alkoholiu, destrukcija, dirbtiniu kariuomenės automatizmu,  kažkur po juo slypinčiais jausmais ir nežinomybe. Parulskis nevengia kritikos ir pašaipos ne tik iš visuomenės, bet ir pats iš savęs, varijuoja tarp intelektualumo ir purvino, pirmapradiško instinktais grindžiamo kasdienio buvimo.

7/10

jules-evans-Filosofija-kasdienai-ir-kitiems-pavojingiems-gyvenimo-atvejams-270x391Jules Evans „Filosofija kasdienai ir kitiems pavojingiems gyvenimo atvejams“

Autorius bando į vieną knygą sulieti antikinę filosofiją ir kognityvinę psichologiją. Jo teigimu, tai ką siūlo šiuolaikinė psichologija, jau yra kitais žodžiais išsakę antikiniai filosofai: Platonas, Aristotelis, Herakleitas, Epiktetas, Pitagoras ir kiti. Knyga, remiantis graikų išmintimi, siekia išmokyti pagerinti savo gyvenimo kokybę, valdyti emocijas ir mėgautis gyvenimu. „Filosofija kasdienai“ prieinama kiekvienam, nereikia išmanyti nei filosofinio, nei psichologinio konteksto. Autorius trumpai pristato antikinius filosofus, išryškindamas kognityvinei psichologai tinkamas jų mintis bei iliustruodamas jas šiuolaikiniais pavyzdžiais.

9/10

Agne Zemaityte 2008 Haiku Vilniui knyga„Haiku Vilniui knyga“

Šioje knygelėje sudėti paprastų žmonių kurti haiku apie Vilnių. Skaitant jaučiasi tekstų mėgėjiškumas, bet kartas nuo karto sužiba ir koks nors perliukas. Literatūrine prasme ši knyga nėra vertinga, tačiau kultūrine, jei vertinsime kaip miestiečių mintis apie miestą, tai visai įdomus reiškinys. Visi haiku taip pat išversti į anglų kalbą. Jei labai neturėsit ką veikti paskaitykit, sugaišit ne daugiau pusvalandžio.

3/10

Paskrebenimai klaviatūra apie Oskarui nominuotus filmus

Neapsimetinėsiu  kino kritiku, nes toks nesu. Tiesa, filmų aš daug žiūriu. Taip jau išpuolė, kad už poros dienų vyks Oskarų apdovanojimų ceremonija. Ta proga, prioritetine tvarka išrikiavau man labiausiai patikusius filmus, kurie varžosi Best Picture kategorijoje.

Dallas Buyers Club soundtrack album cover1. Dallas Buyers Club, rež. Jean-Marc Vallée

Įdomi šių metų aplinkybė, 5 iš 9 filmų yra paremti tikrais faktais. „Dallas Buyers Club“ pasakoja purvino kaubojaus gyvenimo istoriją, kuris susirgęs AIDS pradeda kovoti už savo ir kitų sergančiųjų teisę gauti jiems reikalingų medikamentų. Aktorių vaidyba nepriekaištinga, o pati istorija įtraukianti. Labai įdomu stebėti pagrindinio herojaus asmenybės virsmą iš homofobiško, tik savimi besirūpinančio tipo į jautrų ir atsakingą asmenį.

2. The wolf of Wall street, rež. M. Scorcese

Šis Leonardo DiCaprio vaidmuo šiek tiek priminė „Aviatorių“ ir „Pagauk, jei gali“. Šių filmų veikėjų bendras bruožas – paversti auksu viską, prie ko prisiliečia. Mums mažiems, pilkiems žmogeliukams patinka žiūrėti filmus apie sėkmingus, piniguose besimaudančius žmones ir pasvajot kaip smagu tokiu būti. „The wolf of Wall street“ veiksmas greitas, daug alkoholio, narkotikų, šėlionių ir pinigų. 3 valandos neprailgsta ir norisi, kad DiCaprio ir Scorcesės draugystė tęstųsi dar ilgai.

NEBRASKA-MOVIE-01-1024x7343. Nebraska, rež. Alexander Payne

„Nebraska“ juodai baltas filmas apie tėvo ir sūnaus santykius. Tai ganėtinai jautri juosta, atskleidžianti žmogaus silpnybes, tačiau aiškiai sudėliojanti svarbiausias vertybes. Filme sūnus stengiasi nuskaidrinti senstelėjusio, ekscentriško tėvo gyvenimą. „Nebraska“ yra apie atleidimą, artimo meilę ir pasiaukojimą, tačiau meistriškai išvengiama sentimentalumo, kuris neretai atsiranda nagrinėjant tokias temas.

4. Gravity, rež. Alfonso Cuarón

Filmą „Gravity“ pradėjus rodyti Lietuvoje, internete pasipylė daugybė liaupsinančių atsiliepimų. Vis dėlto su bendra nuomone nevisiškai sutinku, filmas man ypatingo įspūdžio nepaliko, nei siužetas, nei vaidyba nėra ypatingi. Visas filmo gėris yra puikūs specialieji efektai, na ir aišku, mano sentimentai viskam, kas susiję su kosmosu.

images (1)5. 12 years a slave, rež. Steve McQueen

Filmai apie juodaodžių, žydų, homoseksualų ar kitų pažeidžiamų grupių patirtas neteisybes visuomet susilaukia didelio dėmesio. Jie neša didelį emocinį užtaisą ir dažnai gauna didesnius įvertinimus, nei kitu atveju galėtų tikėtis. Būtent emocija ir gelbėja šį filmą, nes siužetas mano akimis žiūrint šiek tiek blankokas. „12 years a slave“ iš arti parodo smurtą ir neteisybę, kurią išgyveno pagrindinis filmo veikėjas. Įspūdį dar sustiprina tai, kad juosta paremta tikrais faktais. Filmas sukrečia ir priverčia pagalvoti, kokia iš tiesų išsigimusi žmonių padermė.

6. Philomena, rež. Stephen Frears

Filomena – pagyvenusi moteris, kuri padedama žurnalisto ieško prieš daugybę metų iš jos atimto sūnaus. Susitikdama su jos vaiką pažinojusiais žmonėmis, pagrindinė filmo veikėja keliauja per jai nepažįstamą sūnaus gyvenimo istoriją.  Filmas išryškina dievo tarnų – vienuolių melą, siekiant nuslėpti įvaikinti atiduoto Filomenos sūnaus istoriją. Jaunystėje nesantuokinį vaiką pagimdžiusi moteris filme parodoma kaip atlaidi ir dievobaiminga moteris, tokiu būdu priešpastatant ją fanatiškoms vienuolėms. Įdomus yra jos ir ciniško žurnalisto santykis, jų skirtingi požiūriai į pasaulį ir tų pasaulių sąlyčio taškų ieškojimas.

atsisiųsti (2)7. Captain Phillips, rež. Paul Greengrass

Dar vienas filmas paremtas tikra istorija, apie tai kaip Somalio piratai paima į nelaisvę vieno laivo kapitoną. Filme pasakojama istorija nutiko vos prieš kelis metus, o kadangi apie šiuolaikinius piratus vis tenka kartas nuo karto išgirsti, žiūrėti sąlyginai įdomu. Filmas nėra įsimenantis ar sukeliantis didelį įspūdį: pažiūrėjau, labai nesigailiu, kad pažiūrėjau, bet vietomis buvo nuobodu ir antrąsyk greičiausiai nežiūrėčiau.

8. Her, rež. Spike Jonze

Šį grūdų į 8 vietą, nes po pusės filmo užmigau. Taip nutinka retai, bet ta pusė, kurią mačiau neužkabino, veiksmas lėtas ir neįtraukiantis.

9. American hustle, rež. David O. Russell

Prisipažinsiu užmigau ir per šitą. 10 Oskaro nominacijų kiek nustebino. Gal kada nors reiks prisiversti pažiūrėti visą, bet tai ką mačiau prieš užmigdamas, to padaryti visai neskatina.