Category Archives: Knygos ir filmai

Knygų graužiko užrašai #3

Šie metai – pirmieji po studijų baigimo, kai galiu skaityti savo malonumui, o ne mokslams. Kuo daugiau knygų sugraužiu – tuo labiau apetitas kyla. Ta proga paskutiniai sugraužti egzemplioriai.

VIRSELIAI.inddIrvine Welsh „Traukinių žymėjimas“
Šūdai, myžalai, vėmalai, šiknos – vyraujančios temos šioje knygoje. Welshas pasakoja keletos narkomanų istoriją, jų kelią degradacijos link ir bandymus išsivaduoti nuo priklausomybės. Siužetas ganėtinai padrikas, vienur pasinarkašinom, kitur pasinarkašinom ir t. t. Kita vertus, autorius taikliai atskleidžia gyvenimo beprasmybę, kurią kiekvieną dieną narkotikais vis iš naujo bando įveikti knygos herojai. Viskas purvina, neestetiška, daug keiksmažodžių ir bereikšmių tauškalų. Perskaitęs knygą dar pažiūrėjau Danny Boyle to paties pavadinimo filmą, kuris irgi pernelyg nesužavėjo.

4/10

Epiktetas „Rinktinė“

Nuo stoikų kadaise pradėjau savo kelią į filosofijos pasaulį. Paradoksalu, jog ratas apsisuko ir grįžau nuo ko pradėjau. Ši rinktinė yra pamokymai kaip žmogus turėtų elgtis gyvenime, santykiauti su savo aplinka ir būti filosofu. Epiktetas šaiposi iš turto, valdžios ir garbės troškimų. Anot jo, filosofui tokiais niekais nereikia užsiimti. Pagrindinis žmogaus tikslas turėtų būti lavinti save ir gyventi pagal savo prigimtį. Knyga itin aktuali šiuolaikinės, vartotojiškos, svaigulio visuomenės kontekste ir skatina iš naujo permąstyti mums įprastą pasaulio vaizdą. Smarkiai rekomenduoju perskaityti.

10/10

Andrius Bagdzevičius, Eglė Bagdzevičė „Pietų Amerika. 394 dienos“

Ši knyga padėjo atsikratyti stereotipų, kad Pietų Amerika yra nesaugus ir atšiaurus žemynas, į kurį geriau nekišti nosies. Andrius ir Eglė ganėtinai detaliai aprašo savo kelionę, kur miegojo, ką valgė, kiek už ką mokėjo. Ilgainiui tų detalių man jau pasirodė perdaug, nes įvaizdžiai kartojasi ir sunku sutelkti dėmesį. Knygoje gausu fotografijų, bet visos mažo formato ir tai riebus minusas šiai knygai. Kelionių knygai didelės ir kokybiškos nuotraukos yra svarbiausias dalykas. Apibendrinant, knyga susiskaitė lengvai, smagiai ir svarbiausia įdomiai. Niekada pernelyg daug negalvojau apie Pietų Ameriką, bet ši knyga paskatino kada nors pamąstyti apie šią kryptį.
9/10
Video iš knygos pristatymo

didysis-projektas-264x400Stephen Hawking, Leonard Mlodinow „Didysis projektas“

Žiloj jaunystėj domėjausi astrofizika, visatos tyrinėjimais ir mokslo pažanga. Ši knyga bandymas prisiliesti prie seno hobio. „Didysis projektas“ postuluoja, jog nėra vienos visatą paaiškinančios teorijos, o esama daugybė, vienodai galiojančių teorijų. Knygoje gausu paviršutiniškų eksperimentų, dėsnių ir teorijų aprašymų, todėl nemaža dalis informacijos sunkiai įkandama. Nemažai teorijų pateikiamos kaip savaime suprantamos, bet tas, kuriam fizikos žargonas yra suprantamas tokios knygos neskaitys, o nesuprantantiems kartais trūksta išsamesnių paaiškinimų. Knyga neretai mėtosi skambiais pareiškimais, bet taip ir neįrodo jų pagrįstumo. Nepaisant to praplėsti akiratį ir šiek tiek prisiliesti prie vyraujančio astrofizikos diskurso visai pravartu.

6,5/10

Taip pat skaitykite:

Knygų graužiko užrašai #1
Knygų graužiko užrašai #2

Knygų graužiko užrašai #2

Penktadienis yra puiki diena neiti į darbą. Penktadienis yra puiki diena tingiai išsiverst iš lovos, pasidaryt arbatos, įsijungti muzikos ir aprašyti ką sugraužiau per pastarasias savaites.

filipinai-ugnies-ziedo-kerai-1Dainius Kinderis „Filipinai. Ugnies žiedo kerai“

Pirmoji pažintis su Dainiumi Kinderiu įvyko prieš keletą metų, kai perskaičiau jo knygą apie autostopinimą Afrikoje. „Filipinai. Ugnies žiedo kerai“ jau kiek kitokia knyga, labiau skirta šalies pristatymui, o ne paties Dainiaus nuotykiams. Knyga skaitosi lengvai, Filipinai ir jų žmonės aprašyti gyvai ir nepaviršutiniškai. Jaučiasi, kad išvyka į Filipinus autoriui nebuvo vienkartinė kelionė ir kraštas yra pažintas  kur kas giliau, nei galėtų turistinė akis. Didelis minusas leidyklai, visoje knygoje publikuojamos nespalvotos fotografijos ir tik knygos pabaigoje keliolika puslapių spalvotų nuotraukų. Na, nesižiūri tie juodai balti kadrai nors tu ką. Manau pataupyta ne ten, kur reikia, bet čia tikėtina jau ne autoriaus kaltė.

10/10

virselis-1000Sigitas Parulskis „Trys sekundės dangaus“

„Trys sekundės dangaus“ fragmentiškas ir chaotiškas romanas,  kuriame šokinėjama per skirtingus metus ir vietas, veiksmą pateikiant tarsi pagrindinio veikėjo sąmonės srautą. Tokį rašymo stilių sudėtinga skaityti ir sekti, bet kita vertus sustiprinamas knygos daromas įspūdis. Veiksmas įsuka į savotišką verpetą, kuris persunktas alkoholiu, destrukcija, dirbtiniu kariuomenės automatizmu,  kažkur po juo slypinčiais jausmais ir nežinomybe. Parulskis nevengia kritikos ir pašaipos ne tik iš visuomenės, bet ir pats iš savęs, varijuoja tarp intelektualumo ir purvino, pirmapradiško instinktais grindžiamo kasdienio buvimo.

7/10

jules-evans-Filosofija-kasdienai-ir-kitiems-pavojingiems-gyvenimo-atvejams-270x391Jules Evans „Filosofija kasdienai ir kitiems pavojingiems gyvenimo atvejams“

Autorius bando į vieną knygą sulieti antikinę filosofiją ir kognityvinę psichologiją. Jo teigimu, tai ką siūlo šiuolaikinė psichologija, jau yra kitais žodžiais išsakę antikiniai filosofai: Platonas, Aristotelis, Herakleitas, Epiktetas, Pitagoras ir kiti. Knyga, remiantis graikų išmintimi, siekia išmokyti pagerinti savo gyvenimo kokybę, valdyti emocijas ir mėgautis gyvenimu. „Filosofija kasdienai“ prieinama kiekvienam, nereikia išmanyti nei filosofinio, nei psichologinio konteksto. Autorius trumpai pristato antikinius filosofus, išryškindamas kognityvinei psichologai tinkamas jų mintis bei iliustruodamas jas šiuolaikiniais pavyzdžiais.

9/10

Agne Zemaityte 2008 Haiku Vilniui knyga„Haiku Vilniui knyga“

Šioje knygelėje sudėti paprastų žmonių kurti haiku apie Vilnių. Skaitant jaučiasi tekstų mėgėjiškumas, bet kartas nuo karto sužiba ir koks nors perliukas. Literatūrine prasme ši knyga nėra vertinga, tačiau kultūrine, jei vertinsime kaip miestiečių mintis apie miestą, tai visai įdomus reiškinys. Visi haiku taip pat išversti į anglų kalbą. Jei labai neturėsit ką veikti paskaitykit, sugaišit ne daugiau pusvalandžio.

3/10

Paskrebenimai klaviatūra apie Oskarui nominuotus filmus

Neapsimetinėsiu  kino kritiku, nes toks nesu. Tiesa, filmų aš daug žiūriu. Taip jau išpuolė, kad už poros dienų vyks Oskarų apdovanojimų ceremonija. Ta proga, prioritetine tvarka išrikiavau man labiausiai patikusius filmus, kurie varžosi Best Picture kategorijoje.

Dallas Buyers Club soundtrack album cover1. Dallas Buyers Club, rež. Jean-Marc Vallée

Įdomi šių metų aplinkybė, 5 iš 9 filmų yra paremti tikrais faktais. „Dallas Buyers Club“ pasakoja purvino kaubojaus gyvenimo istoriją, kuris susirgęs AIDS pradeda kovoti už savo ir kitų sergančiųjų teisę gauti jiems reikalingų medikamentų. Aktorių vaidyba nepriekaištinga, o pati istorija įtraukianti. Labai įdomu stebėti pagrindinio herojaus asmenybės virsmą iš homofobiško, tik savimi besirūpinančio tipo į jautrų ir atsakingą asmenį.

2. The wolf of Wall street, rež. M. Scorcese

Šis Leonardo DiCaprio vaidmuo šiek tiek priminė „Aviatorių“ ir „Pagauk, jei gali“. Šių filmų veikėjų bendras bruožas – paversti auksu viską, prie ko prisiliečia. Mums mažiems, pilkiems žmogeliukams patinka žiūrėti filmus apie sėkmingus, piniguose besimaudančius žmones ir pasvajot kaip smagu tokiu būti. „The wolf of Wall street“ veiksmas greitas, daug alkoholio, narkotikų, šėlionių ir pinigų. 3 valandos neprailgsta ir norisi, kad DiCaprio ir Scorcesės draugystė tęstųsi dar ilgai.

NEBRASKA-MOVIE-01-1024x7343. Nebraska, rež. Alexander Payne

„Nebraska“ juodai baltas filmas apie tėvo ir sūnaus santykius. Tai ganėtinai jautri juosta, atskleidžianti žmogaus silpnybes, tačiau aiškiai sudėliojanti svarbiausias vertybes. Filme sūnus stengiasi nuskaidrinti senstelėjusio, ekscentriško tėvo gyvenimą. „Nebraska“ yra apie atleidimą, artimo meilę ir pasiaukojimą, tačiau meistriškai išvengiama sentimentalumo, kuris neretai atsiranda nagrinėjant tokias temas.

4. Gravity, rež. Alfonso Cuarón

Filmą „Gravity“ pradėjus rodyti Lietuvoje, internete pasipylė daugybė liaupsinančių atsiliepimų. Vis dėlto su bendra nuomone nevisiškai sutinku, filmas man ypatingo įspūdžio nepaliko, nei siužetas, nei vaidyba nėra ypatingi. Visas filmo gėris yra puikūs specialieji efektai, na ir aišku, mano sentimentai viskam, kas susiję su kosmosu.

images (1)5. 12 years a slave, rež. Steve McQueen

Filmai apie juodaodžių, žydų, homoseksualų ar kitų pažeidžiamų grupių patirtas neteisybes visuomet susilaukia didelio dėmesio. Jie neša didelį emocinį užtaisą ir dažnai gauna didesnius įvertinimus, nei kitu atveju galėtų tikėtis. Būtent emocija ir gelbėja šį filmą, nes siužetas mano akimis žiūrint šiek tiek blankokas. „12 years a slave“ iš arti parodo smurtą ir neteisybę, kurią išgyveno pagrindinis filmo veikėjas. Įspūdį dar sustiprina tai, kad juosta paremta tikrais faktais. Filmas sukrečia ir priverčia pagalvoti, kokia iš tiesų išsigimusi žmonių padermė.

6. Philomena, rež. Stephen Frears

Filomena – pagyvenusi moteris, kuri padedama žurnalisto ieško prieš daugybę metų iš jos atimto sūnaus. Susitikdama su jos vaiką pažinojusiais žmonėmis, pagrindinė filmo veikėja keliauja per jai nepažįstamą sūnaus gyvenimo istoriją.  Filmas išryškina dievo tarnų – vienuolių melą, siekiant nuslėpti įvaikinti atiduoto Filomenos sūnaus istoriją. Jaunystėje nesantuokinį vaiką pagimdžiusi moteris filme parodoma kaip atlaidi ir dievobaiminga moteris, tokiu būdu priešpastatant ją fanatiškoms vienuolėms. Įdomus yra jos ir ciniško žurnalisto santykis, jų skirtingi požiūriai į pasaulį ir tų pasaulių sąlyčio taškų ieškojimas.

atsisiųsti (2)7. Captain Phillips, rež. Paul Greengrass

Dar vienas filmas paremtas tikra istorija, apie tai kaip Somalio piratai paima į nelaisvę vieno laivo kapitoną. Filme pasakojama istorija nutiko vos prieš kelis metus, o kadangi apie šiuolaikinius piratus vis tenka kartas nuo karto išgirsti, žiūrėti sąlyginai įdomu. Filmas nėra įsimenantis ar sukeliantis didelį įspūdį: pažiūrėjau, labai nesigailiu, kad pažiūrėjau, bet vietomis buvo nuobodu ir antrąsyk greičiausiai nežiūrėčiau.

8. Her, rež. Spike Jonze

Šį grūdų į 8 vietą, nes po pusės filmo užmigau. Taip nutinka retai, bet ta pusė, kurią mačiau neužkabino, veiksmas lėtas ir neįtraukiantis.

9. American hustle, rež. David O. Russell

Prisipažinsiu užmigau ir per šitą. 10 Oskaro nominacijų kiek nustebino. Gal kada nors reiks prisiversti pažiūrėti visą, bet tai ką mačiau prieš užmigdamas, to padaryti visai neskatina.

Knygų graužiko užrašai #1

Turiu šiokią tokią knygų graužimo maniją. Kartas nuo karto bandysiu parašyti, ką sugriaužiau pastaruoju metu. Taigi jūsų dėmesiui pirmasis bandymas.

Levas Tolstojus „Karas ir taika“

Perskaityti Levo Tolstojaus „Karą ir taiką“ nėra pats lengviausias uždavinys – viso 1500 puslapių, kuriems sugaišau apie mėnesį. 1500 puslapių kaip bebūtų jau yra sportas. Įspūdžiai dvejopi: knyga patiko, bet yra pernelyg ištempta. Romanas pasakoja apie keleto šeimų gyvenimus Rusijos ir Prancūzijos karo kontekste. Tolstojus daug dėmesio skiria karo eigos aprašymui, kariuomenių išsidėstymui ir apskritai karo kaip išskirtinio istorinio bruožo nagrinėjimui. Tie nuolatiniai aprašymai vargina ir atitraukia nuo pagrindinio knygos veiksmo. Tolstojaus herojus – ieškantis, nuolatos valdomas vidinių aistrų ir išgyvenantis įvairius asmenybės virsmus. Knygai sunku išlaikyti dėmesį: kol vyksta romano vyksmas skaityti įdomu, bet ilgi aprašymai praslysta taip, kad perskaičius kartais neatsimindavau ką skaičiau… Atsižvelgiant į literatūrinį kūrinio kontekstą XIX a. vidurį, kūrinys gyvai ir išsamiai atsiskleidžia tuometines visuomenės nuotaikas, pristato aukštuomenės gyvenimo realijas ir dramas. Perskaityti verta, bet valios kartkartėmis reikės daug.
7/10

kurtKurt Vonnegut „Čempionų pusryčiai“

Ši knyga absurdo, juodojo humoro ir visuomenės kritikos rinkinys. Fabula knygoje užima ganėtinai antraeilę vietą. „Čempionų pusryčių“ pagrindas lipdomas iš įvairių gabaliukų, jungiamų asociacijų principu. Rašoma apie vieną dalyką, tada nuo jo pereinama prie kito, tada dar prie kito. Taip aprašoma daugybę veiksmui jokios įtakos neturinčių žmonių, vietų ar įvykių. Tačiau tai kartu ir yra knygos išskirtinumas. Vonnegutas šaiposi iš tradicinės literatūros klišių, siekia šokiruoti ir priversti susimąstyti. Knygoje pilna įvairių paveiksliukų,  kurie labai pagyvina pasakojimą. Tai nėra dailininko iliustracijos, o knygos pasakojimo dalis. Knyga smagi ir netradicinio stiliaus. Didelės išliekamosios vertės ji gal ir neturi, bet laiko praleisto skaitant nesigailiu.
8,5/10

jimmorrisonJim Morrison „The Lords and The New Creatures“

Jim Morrison pirmiausiai žinomas kaip legendinės grupės „The doors“ vokalistas. Būdamas ganėtinai susipažinęs tiek su „The doors“ kūryba, tiek su paties Morrisono asmenybe, skaitydamas atradau daugybę „doorsiškame“ mąstyme vyraujančių motyvų: šamaniškumas, minia, spektaklis, dionisiškumas, dievai, menas, svaigulys, beprotybė.

Girdinčiam Morrisono pavardę pirmą kartą, dauguma tekstų gali pasirodyti kaip nelogiški minčių kratiniai. Poezija proziška, t. y. rimavimo nėra. Dažnai pasitaiko kelių žodžių sentencijų, kurios publikuojamos po vieną puslapyje. Sudėjus jas visas į vieną vietą, knygą nors ir taip nestora, dar gerokai suplonėtų. Išvada – puikiai tiks karštą vasaros dieną, padėjus galvą ant kuprinės, kelyje.
8/10

Paulius Norvila „Kortų traukimas tėra tik dalis ritualo“

Paulius Norvila yra spjūvis visai pseudointelektualiai ir naftalinu trenkiančiai lietuviškai poezijai. Jo „Septyni metų laikai“, kurią pirmąsyk perskaičiau dar mokyklos laikais, puikiai apibūdinama žodžiais ant knygos nugarėlės „viskas man ten gražu“. Antrajame savo poezijos rinkinyje Norvila suproziškėjo ir tai vietomis šiek tiek erzina. Knyga dvilypė: esama nemažai eilėraščių, kurie primena pirmąją knygą, kita dalis, jau žymi kitokį posūkį kūryboje, kuris man atrodo dar nėra „išieškotas“. Dingsta lengvumas skaitant, kai žodžiai tiesiog patys liejasi, reikalaujama daugiau susikaupimo ir įsitraukimo. Viskas kiek kitaip, bet tikrai ne blogiau.
7/10