Category Archives: Apie viską

Keleto nuotykių ieškotojų tinklaraščiai

Ne visi sėdi nuobodžiuose ofisuose nuo 8 iki 17, 40 valandų per savaitę. Noriu pasidalinti penkių keliautojų blogais, kurie gyvena visiškai kitokį gyvenimą, pilną atradimo džiaugsmo ir nuotykių. Galbūt ką nors įkvėps pakeisti gyvenimo būdą.

ah2http://www.alastairhumphreys.com/

Alastair Humphreys tikriausiai vienas kiečiausių šių laikų nuotykių ieškotojų, ketvertą metų keliavęs dviračiu aplink pasaulį, pėsčiomis perėjęs Indiją, perplaukęs Atlanto vandenyną. Alastair taip pat yra išleidęs keletą knygų ir filmų.


http://onestep4ward.com/

Onestep4ward vienas geriausių ir išsamiausių kelionių tinklaraščių, kuris tiesiog išsprogdins jūsų makaulę. Nuo 2006 metų Johny Ward apkeliavo daugiau nei 100 šalių. Šiame bloge rasite daugybę patarimų kaip pradėti keliauti, kaip gyventi kelyje, kaip užsidirbti pinigų bei kelionių istorijų. Johny lankėsi ir Lietuvoje, todėl nepatingėkit paskaityti, kaip jam ten sekėsi.

http://ericlarsenexplore.com/

Erikas Larsenas skirtingai nei kiti paminėti šiame įraše, nuotykių ieško šalčiausiuose planetos taškuose. Jis yra pasiekęs Šiaurės ir Pietų ašigalius, įkopęs į Everestą ir pridaręs dar daugybę šaunių dalykėlių.

2705344_orighttp://www.leonmccarron.com/

Dar vienas nuostabus nuotykių ieškotojas. Su jau minėtu Alastair yra nukeliavęs 1000 mylių dykuma, vienas nuvažiavęs 14000 mylių nuo New Yorko iki Hong Kongo, perėjęs Kiniją pėsčiomis. Daugiau nei įspūdinga ir verta artimesnės pažinties!


http://tomsbiketrip.com/

Tomas yra keliavęs dviračiu po Iraną, Mongoliją, Afriką, Viduriniuosius rytus ir t. t. Bloge rasite patarimų apie keliones dviračiu, kelionių aprašymų ir kitų gerų dalykų.

Knygų graužiko užrašai #1

Turiu šiokią tokią knygų graužimo maniją. Kartas nuo karto bandysiu parašyti, ką sugriaužiau pastaruoju metu. Taigi jūsų dėmesiui pirmasis bandymas.

Levas Tolstojus „Karas ir taika“

Perskaityti Levo Tolstojaus „Karą ir taiką“ nėra pats lengviausias uždavinys – viso 1500 puslapių, kuriems sugaišau apie mėnesį. 1500 puslapių kaip bebūtų jau yra sportas. Įspūdžiai dvejopi: knyga patiko, bet yra pernelyg ištempta. Romanas pasakoja apie keleto šeimų gyvenimus Rusijos ir Prancūzijos karo kontekste. Tolstojus daug dėmesio skiria karo eigos aprašymui, kariuomenių išsidėstymui ir apskritai karo kaip išskirtinio istorinio bruožo nagrinėjimui. Tie nuolatiniai aprašymai vargina ir atitraukia nuo pagrindinio knygos veiksmo. Tolstojaus herojus – ieškantis, nuolatos valdomas vidinių aistrų ir išgyvenantis įvairius asmenybės virsmus. Knygai sunku išlaikyti dėmesį: kol vyksta romano vyksmas skaityti įdomu, bet ilgi aprašymai praslysta taip, kad perskaičius kartais neatsimindavau ką skaičiau… Atsižvelgiant į literatūrinį kūrinio kontekstą XIX a. vidurį, kūrinys gyvai ir išsamiai atsiskleidžia tuometines visuomenės nuotaikas, pristato aukštuomenės gyvenimo realijas ir dramas. Perskaityti verta, bet valios kartkartėmis reikės daug.
7/10

kurtKurt Vonnegut „Čempionų pusryčiai“

Ši knyga absurdo, juodojo humoro ir visuomenės kritikos rinkinys. Fabula knygoje užima ganėtinai antraeilę vietą. „Čempionų pusryčių“ pagrindas lipdomas iš įvairių gabaliukų, jungiamų asociacijų principu. Rašoma apie vieną dalyką, tada nuo jo pereinama prie kito, tada dar prie kito. Taip aprašoma daugybę veiksmui jokios įtakos neturinčių žmonių, vietų ar įvykių. Tačiau tai kartu ir yra knygos išskirtinumas. Vonnegutas šaiposi iš tradicinės literatūros klišių, siekia šokiruoti ir priversti susimąstyti. Knygoje pilna įvairių paveiksliukų,  kurie labai pagyvina pasakojimą. Tai nėra dailininko iliustracijos, o knygos pasakojimo dalis. Knyga smagi ir netradicinio stiliaus. Didelės išliekamosios vertės ji gal ir neturi, bet laiko praleisto skaitant nesigailiu.
8,5/10

jimmorrisonJim Morrison „The Lords and The New Creatures“

Jim Morrison pirmiausiai žinomas kaip legendinės grupės „The doors“ vokalistas. Būdamas ganėtinai susipažinęs tiek su „The doors“ kūryba, tiek su paties Morrisono asmenybe, skaitydamas atradau daugybę „doorsiškame“ mąstyme vyraujančių motyvų: šamaniškumas, minia, spektaklis, dionisiškumas, dievai, menas, svaigulys, beprotybė.

Girdinčiam Morrisono pavardę pirmą kartą, dauguma tekstų gali pasirodyti kaip nelogiški minčių kratiniai. Poezija proziška, t. y. rimavimo nėra. Dažnai pasitaiko kelių žodžių sentencijų, kurios publikuojamos po vieną puslapyje. Sudėjus jas visas į vieną vietą, knygą nors ir taip nestora, dar gerokai suplonėtų. Išvada – puikiai tiks karštą vasaros dieną, padėjus galvą ant kuprinės, kelyje.
8/10

Paulius Norvila „Kortų traukimas tėra tik dalis ritualo“

Paulius Norvila yra spjūvis visai pseudointelektualiai ir naftalinu trenkiančiai lietuviškai poezijai. Jo „Septyni metų laikai“, kurią pirmąsyk perskaičiau dar mokyklos laikais, puikiai apibūdinama žodžiais ant knygos nugarėlės „viskas man ten gražu“. Antrajame savo poezijos rinkinyje Norvila suproziškėjo ir tai vietomis šiek tiek erzina. Knyga dvilypė: esama nemažai eilėraščių, kurie primena pirmąją knygą, kita dalis, jau žymi kitokį posūkį kūryboje, kuris man atrodo dar nėra „išieškotas“. Dingsta lengvumas skaitant, kai žodžiai tiesiog patys liejasi, reikalaujama daugiau susikaupimo ir įsitraukimo. Viskas kiek kitaip, bet tikrai ne blogiau.
7/10

Keletas pastebėjimų maklinėjant po Briuselį

Išankstinės nuostatos. Visada galvojau, kad Briuselis yra biurokratų ir kostiumuotų dėdžių  miestas. Tvarkingas, disciplinuotas ir nuobodus.

Miestas. Kuo daugiau Europos miestų aplankau, tuo jie vis labiau atrodo panašūs į vienas kitą. Neberandu kažko, kas būtų ‒  „wow“. Vienur bažnyčia, kitur bažnyčia, vienam mieste kokia nors statula, kitam statula, žmonės, parduotuvės, gatvės – visko daug ir jausmas, kad visa tai kažkur matyta. Briuselyje viskas „kažkur matyta“.

Grand placeStiklainiai. Nužengus nuo senamiesčio grindinio stūkso daugybė stiklainių. Žvelgiu į tas neestetiškas plieno ir stiklo pamėkles ir norisi kuo greičiau iš ten pabėgti. Ar po šimto ir daugiau metų kam nors tie stiklainiai kels tokius jausmus, kokius kelia visi senoviniai pastatai?

Raudoni žibintai. Briuselyje yra raudonųjų žibintų kvartalas. Buvau kažkur apie tai girdėjęs, bet nebuvau visiškai tikras kiek čia tiesos, kol maklinėdamas gatvėmis nepamačiau vitrinose stovinčių ir ranka mojančių, lengvai apsinuoginusių moterų.

Raudona šviesa. Su prostitutėmis čia nesusiję. Briuseliečiai demonstruoja labai sveiką požiūrį į raudoną šviesoforo signalą ir, jei aplink nėra mašinų, nors dega raudona, nedvejodami eina per gatvę. Nieko nėra kvailiau kaip šalia tuščios gatvės stovintis būrys žmonių, laukiantis išganingojo žalio signalo.

Žmonės. Įvairiausių tautų, kultūrų ir spalvų mišinys. Miesto centre tvyro lengvas chaosas. Pora sunkiai stovinčių piliečių dalinasi alaus buteliu, tamsaus gymio pagyvenusių vyrų grupė, apsiginklavusi muzikos instrumentais, čigonišku stiliumi traukia labai smagias dainuškas, skarom apsigaubusios moterys vidury gatvės pardavinėja įvairius daiktus. Daug asocialių ir kaulinančių pinigų, tačiau atrodo jie estetiškiau, negu jų kolegos Lietuvoje. Lauke pliusinė temperatūra, todėl vakarais galima pamatyti ne vieną saldžiam nakties miegui susisukusį benamį. Pagalvė, čiužinys, antklodė – kas sakė, kad gatvėj turi būti nepatogu miegoti.

Myžantis berniukasŠokoladas. Jei laikotės dietos arba turite padidintą cukraus kiekį kraujyje – nevažiuokite čia. Visas miesto centras grūste užgrūstas šokoladinėmis. Man jų pasirodė gerokai per daug.

Kainos. Dar viena išankstinė nuostata su kuria atvažiavau, kad Briuselis brangus miestas. Kai esi lietuvis, nuvykęs į Vakarus ir mintyse verčiantis kainas eurais į litus, taip ir atrodo.Tačiau nepasakyčiau, kad čia yra brangiau nei kokioj nors Prancūzijoj ar Vokietijoj. Metro – 2,1 euro, pavalgyt galima nuo kelių eurų Mcdonalde iki keliasdešimt belgiškuose restoranuose. Daugybė kultūrų lygu daugybė įvairių šalių virtuvių. Ten aišku pigiau. Tačiau nesistebėkite, kad aptarnaujantis personalas normaliai nemokės jokios jums žinomos kalbos.

Grand Place. Turbūt viena gražiausių aikščių, kuriose esu buvęs. Miesto simbolis ir traukos objektas (aišku, jei neskaitysime mažo myžančio berniuko ant vienos gatvės kampo).

Įspūdis. Sugrįžt norėčiau, bet daugiausiai porai dienų.