Category Archives: WWOOF Portugal

Savanorystė Portugalijoje: pirmieji žingsniai ekologiškame ūkyje

WWOOF – yra tinklas, jungiantis ekologiškus ūkius iš viso pasaulio. Dar pries porą mėnesių sumokėjau 15 eurų registracijos mokestį, išsirinkome ūkį, susisiekėme ir štai mes Portugalijoje, Herdade do Freixo do Meio fermoje, kurioje savanoriausime visą liepos mėnesį.

Mūsų ūkis yra 650 ha dydžio ir verčiasi gyvulių bei augalų auginimu. Čia plyti didžiuliai laukai, kuriuose ramiai ganosi karvės, arkliai, avys, garduose kriuksi kiaulės, po lempomis šildosi šimtai mažų kalakutų.

Pagrindinis kiemas

Pagrindinis kiemas

Mums atvykus jau randame šešis savanorius: vieną belgę, porą prancūzų ir tris portugalus. Yra savanorių, kurie čia gyvena jau metus arba kelis, bet jų statusas šiek tiek skiriasi nuo tų kurie atvažiuoja porai savaičių ar mėnesiui. Jie ir gyvena kitur. O mūsų name viename kambaryje gyvena vaikinai, kitame merginos. Šiuo atveju kiekviename kambaryje po keturis žmones. Kambariukai maži su dviaukštėmis lovomis. Tačiau šitame pastate mes nelabai būname. Netoliese yra kitas namas su virtuve, valgomuoju, nedidele biblioteka – kuriame nuolatos ir trinamės. Daugiausiai laiko praleidžiame sėdėdami lauke, nes oras čia itin geras. Ūkyje dirba keliolika darbuotojų, keletas iš jų čia pastoviai ir gyvena. Taip pat čia vykdomi įvairūs ekologiniai projektai, kurių įgyvendintojai irgi apsistoję fermoje.

DSC_0724

Jau nuo pirmųjų dienų matosi, kad greitai susigrąžinsiu Camino de Santiago išbarstytus kilogramus. Rianne yra viena iš ilgalaikių savanorių, kuri atrenka naujus kandidatus ir kiekvieną dieną savanoriams gamina valgyti. Valgom dažniausiai vegetarišką maistą, visados yra vaisių ir produktų iš kurių galima kažką pasidaryti.

Atvykstame į fermą labai geru laiku – penktadienį. Tai reiškia, kad turėsime dvi dienas pailsėti po mūsų didžiojo žygio ir labiau perprasti gyvenimą vykstantį aplink mus. Fermos teritorijoje yra nedidelis ežeras. Vėlai, bet pagaliau įvyko pirmosios mūsų maudynės šiais metais. Šeštadienį vakare su savanoriais keliaujame į vietinę diskoteką. Vaizdelis ganėtinai komiškas: užsisakius kokteilį iš barmeno gauni skrybėlę, šlepetes, žibintuvėlį ar dar kokį niekutį, todėl pusę vakarėlio dalyvių šlaistosi su skrybėlėmis. Nemažai vyresnio amžiaus žmonių, yra net kūdikis, kuris keliauja visiems iš rankų į rankas. Muzika skamba visu garsu, apie 2 val. nakties – šauni vietelė dar net kalbėti nemokančiam bambliui.

Pabuvę porą valandų su Aiste nutariame keliauti namo, vis dėlto reikia šiek tiek laiko kol įprasime keltis ir eiti miegoti normaliu laiku. Paliekame mūsų naujuosius kolegus tęsti linksmybių. Mūsų ferma už maždaug poros kilometrų. Einant namo matosi į krūvą susispietusios miegančios karvės. Jokių mašinų, gatvės žibintų ir triukšmo.

Robinzonas Kruzas savo saloj

Robinzonas Kruzas savo saloj

Autostopas Ispanijoje, pasivažinėjimas su policija ir lenkai Porto

DSC_0709Ryte, pirmuoju autobusu, paliekame Finisterrią ir grįžtame į Santiago de Compostela. Ganėtinai spontaniškai sugalvojome aplankyti Porto miestą Portugalijoje. Šiek tiek pasikankiname kol nusigauname iki autostrados, nykštys į viršų ir po keturių metų pertraukos aš vėl tranzuoju Ispanijoje.

Sustoja kalbi airė, jau nemažai metų gyvenanti Galicijoje. Papasakoja apie savo keliones autostopu „back in the seventies“ ir daug visko apie Ispaniją. Su ja nuvažiuojame nemažą gabalą kelio. Išsilaipiname benzino kolonėlėje, bet gretai paaiškėja, kad tai ne pats geriausias sprendimas – mašinų ten vos viena kita. Bandome tranzuoti autostradoje. Atvažiuoja policija, sako negalima čia tranzuot. Ispaniškai pasitarę, pakviečia mus į policijos automobilį, nuveža kelioliką kilometrų iki Vigo miesto ir atsisveikindami duoda po šviesą atspindinčią liemenę. Štai kokie šaunūs policininkai Ispanijoje!

DSC_0697

Kepina saulė ir kurį laiką niekas nestoja, tolumoje viliojančiai šmėžuoja Vigo autobusų stotis, todėl šiek tiek pasvarstę nusprendžiame nebetranzuoti. Vakar per Couchsurfingą prirašiau daugybei žmonių Porte, ieškodamas nakvynės. Tik atvykus į Portą, pamatau praleistų skambučių, perskambinu, žmogelis kitam laido gale sako, pas mane vietos nėra, bet suveikiau nakvynę pas draugus. Laužyta anglų kalba gaunam nurodymus kaip nueiti iki mūsų miegojimo vietos.

Tiago, kuris nukreipė mus pas „savo draugus“ vadovauja architektūros įmonei, o tie draugai – trys lenkai, kurie atlieka jo įmonėje Erasmus praktiką. Smagu sutikti lenkų, kaimynai visgi, be to ir Lietuvoje visi buvę. Kartu pavakarieniaujame ir keliaujame pasivaikščioti po naktinį Porto.

DSC_0688

Kitą rytą ekskursiją po Porto pratęsiame, Martin šiame mieste jau trečią kartą, todėl jaučiamės lyg vaikščiotume su gidu. Kadangi jis architektūros studentas, pasakodamas nuolatos atkreipia dėmesį į miesto erdves, išplanavimą ir pastatų stilių – įdomų pamatyti miestą iš urbanistinės teorijos perspektyvos. Porto labai gražus ir kompaktiškas miestas, su atsiveriančiais panoraminiais vaizdais, daugybe siaurų gatvelių ir akį traukiančia architektūra. Nedažnai man koks nors miestas patinka, bet į šitą dar kada nors norėčiau sugrįžti.

Per pietus atsisveikiname su svetingais lenkais ir keliaujame į savo fermą. Kelios valandos pasikratymo autobusu ir štai mes oficialiai pradedame antrąją savo nuotykių dalį.