Category Archives: Pėsčiomis

Pėsčiomis per Pavilnį ir Naująją Vilnią

Penktadienį buvo gražus oras, todėl nusprendžiau prasieiti pro Pavilnį ir Naująją Vilnią bei apžiūrėti keletą lankytinų vietų Pavilnių regioniniame parke. Nedažnai tenka penktadienį turėti laisvą dieną, todėl pradžioje ėmė šioks toks vidinis tingulys, bet po to pagalvojau, kad likęs namie tik šudmaliausiu ir nieko produktyvaus vis tiek nenuveiksiu.

Startavau prie Olandų žiedo, kas nebuvo gal labai protinga, bet baladotis autobusu nenorėjau. Taigi prakulniavau kokius 7-8 km. iki Tuputiškių serpantino Pavilnyje, nors netoliese yra viešojo transporto stotelė. Skelbiama, jog tai vienintelis serpantinas Lietuvoje. Kaip tikras serpantinas, šis irgi grįstas akmenimis, šalia yra laiptai pėstiesiems.

2014-03-07 13.17.58

Ilgainiui eiti „civilizuotu“ keliu atsibosta, todėl prie Jaunųjų gamtininkų centro pasuku into the wild. Gerą kilometrą braunuosi per įvairius šabakštynus, kol galiausiai atrandu žemėlapyje nepažymėtą miško keliuką. Juo pasiekiu Rokantiškių piliavietę, suvartoju mišrainės ir obuolį, pasižvalgau į Naujosios Vilnios apylinkes. Piliakalnis, ant kurio kažkada stovėjo pilis, ganėtinai nemažas ir sakyčiau vienas įdomesnių matytų. Rekomenduoju aplankyti. Toliau užlipu į Naujosios Vilnios pilkapyną – ant suoliuko sėdi vidutinio amžiaus rusakalbių porelė ir dūmija žiūrėdami į atsivėrusią panoramą. Iš Kojelavičiaus gatvės suku į mišką, kuriuo pasiekiu Šilo gatvę ir Antakalnyje mano žygelis baigiasi. Viso gavosi 21 km per 4:25, įskaitant pavalgymą ir trumpus poilsius.

Maršrutas Endomondo.

2014-03-07 15.25.02

2014-03-07 14.41.03

2014-03-07 14.37.56

2014-03-07 14.33.32

Apie vaikščiojimo džiaugmą

difference-hiking-shoes-hiking-bootsMano gyvenime pasitaikė tokių etapų, kuomet buvau visai pamiršęs vaikščiojimą ir net nedidelius atstumus važiuodavau mašina. Ilgainiui supratau, kiek daug nepamatome sėdėdami už automobilio vairo ir suvokiau kaip smagu yra tiesiog vaikščioti. Kadangi tiesiog vaikščiojimo buvo per mažai, pradėjau eiti į ilgesnius ar trumpesnius žygius pėsčiomis. Vidutiniškai sukariu apie 15-20 kilometrų. Tai nėra daug, bet pakankamai, kad jau prisiminčiau turintis kojas, tačiau ne tiek, kad labai nuvargčiau. Paprastai kulniuojam dviese su drauge, kartais dar kažkas prisijungia.

Kur žygiuoti?

Paprasčiausia alternatyva, nereikalaujanti sukti dėl nieko galvos yra prisidėti prie kokio nors žygeivių klubo. Esu ėjęs su VU ir LSMU žygeiviais. Su LSMU daugiau mažiau viskas ok, bet VU tvyro šiokia tokia anarchija: atsiranda tokių, kurie žygio metu vartoja alkoholį, leidžia muziką, tempas lėtas, dažnai stoviniuojama. Tai erzina, todėl nerekomenduoju. Lietuvoje yra ir Pėsčiųjų žygių asociacija, bet kol kas su jais neteko pakeliauti, nes jų žygeliai organizuojami visoje Lietuvoje, o aš dėl žygio važiuoti į kitą Lietuvos galą kažkaip vis dar patingiu.

Paprastai planuodamas maršrutą susiradu Google maps kokį didesnį mišką, regioninį parką ar dar ką nors, įvertinu ar patogu ten nuvykti ir tada bandau pagūglinti detalesnių vietovių žemėlapių su lankytinais objektais, jei tokių esama.

Nemažai maršrutų aprašymų galima surasti www.mytrips.lt. Neblogų idėjų galima pasisemti Kootvėlos ir Keliauk Lietuvoje bloguose, bei puslapyje www.keliaukkitaip.lt Rekomenduoju pasidomėti ir išmaniesiems telefonams skirta programėle Endomondo, kuri ne tik trackins jūsų maršrutus, bet galėsite ir kitų pasižiūrėti.

Vilniuje labai smagiai galima pasivaikščioti Verkių ir Pavilnio regioniniuose parkuose. Vietos improvizacijai ten nemažai, galima susiplanuoti ir trumpesnių ir ilgesnių maršrutų, aplankyti keletą lankytinų vietų, o be to viskas pasiekiama su miesto transportu.

Lietuvoje labai trūksta, kokio nors visuotinio puslapio su oficialiais ir neoficialiais maršrutais, žemėlapiais ir nuvykimo galimybėmis. Dabar viskas išmėtyta, informacija pateikta fragmentiškai arba jos išvis nėra. Jei važiuoji į kokį nors atokesnį kraštą, gali būti nelengva susirasti autobusų maršrutus, o jei ir randi, neaišku, ar jie vis dar aktualūs. Aišku, geriausia keliauti su savo mašina, bet tuomet turi grįžti ten pat, iš kur pradėjai žygį, kas irgi ne visada yra privalumas.

Taigi geriau prie kompo pasėdėt, kam ten vaikščiot…

Praeitą sekmadienį pylė lietus. Žadintuvas suskambėjo 06:20. Lauke dar buvo tamsu ir norėjosi tik tingiai apsiversti ant kito šono ir toliau pratęst sapnus. Vis dėlto ganėtinai lengvai išsivertėm su savo antrąja puse iš lovos ir nusiboginom į Aukštadvarį keleto valandų pasivaikščiojimui. Emocijos tik teigiamos! Kai išlendi iš komfortiško gyvenimo prie kurio esame pripratę, įveikiam tingulį ir darome kažką, tas kažkas atveria dar nepažintus klodus. Kelios miego valandos šiltoj lovoj niekada neatpirks įspūdžių, kuriuos gali patirti, net ir tokiais paprastais būdais.