Elbrusas. Paskutinės dienos Kaukaze.

Aštuntoji diena

Po Elbruso šturmo naktį miegojau kaip avinėlis. Pirma mintis vos prabudus –  greičiau žemyn iš šito apniukusio oro. Vis pasidairom į baltoje migloje paskendusį kalną, padūsaujam, papusryčiaujam ir keliaujam krautis kuprinių.

Trimis keltuvais nusileidžiame žemyn ir šalin lekia kepurės, flysai ir striukės. Saulė maloniai šildo ir atrodo, kad žemumų taip ir nebuvom palikę. Grąžiname į nuomos punktą įrangą. Apsistojame tame pačiame viešbutyje, kur ir pries kelias dienas. Paragaujame vietinių šašlykų, pasidairome suvenyrų – taip diena ir prabėga. Vakarienei atneša sriubos ir kotletų. Tik niekas jau nebegali žiūrėti į maistą. Viskas pernelyg sotu ir riebu, pasiilgau kažko lengvesnio.

DSC_0383

Devintoji diena

Šią dieną pavadinčiau laiko stūmimu iki rytojaus skrydžio. Einame pasivaikščioti į šalimais esantį kalnų slėnį. Tolumoje baltuoja mūsų plombyras, o pritraukus fotoaparatu viršūnę matosi besileidžiantys kopėjai. Dangus giedras ir be debesėlio – kažkam su oru pasisekė geriau nei mums.

Po žygelio vietiniame restoranėlyje apsiginkluojame meškerėmis, mūsų sugautas žuvis iškart ir iškepa. “Mūsų” čia gal ne visai tinkamas žodis, nes aš vienintelis nepagavau nei vienos žuvies. Visiškas lūzeris. Vaidotas pavyzdžiui tris pagavo… Per gyvenimą esu sumeškeriojęs  tik dvi žuvis – yra kuo pasigirti.

Vakare išeiname medžioti kas alaus, kas limonado. Matome kaip padavėjas pereina gatvę, nueina į vietinę parduotuvėlę, nuperka man limonado ir grįžta. Limonadas atsieina 60 rublių, nors parduotuvėje butelis kainuoja 30. Tai štai koks antkainis. Po to dar kažkam užsisakius limonado, vėl nueina į parduotuvę ir vėl grįžta su vienu buteliu.

Pasivaikštome po vietinį turgelį, kuriame į akis įkyriai lenda pagyvenusios pardavėjos. Pirk tą, pirk aną. Čia pilna megztinių, kepurių, arbatos ir medaus, bet nieko kas mane sugundytų stabtelti.

Kokia ta Rusija? Televizorius viešbučio vestibiulyje skleidžia eilinę propaganda apie Ukrainą. Du pagyvenę rusai palinguoja galvomis: “Matai, kokie žmonės gyvena toj Ukrainoj”. Šis Kaukazo miestelis atrodo visiškai izoliuotas nuo pasaulio ir santykį su juo palaiko per mažą žydrą dėžutę. Visos žinios tendencingai rodo kaip blogai yra Vakaruose, kokie jie ekonomiškai ir moraliai smukę ir kokia puiki šalis yra Rusija, kaip puikiai tvarkosi miestai ir pan. Ir atrodo, kad daugybė žmonių šituo melu tiki. Kraupu…

Dešimtoji diena

Skrydis į Lietuvą ir namai.

Follow my blog with Bloglovin