Kaip aš segiau karvėms į ausis numeriukus

Kaip atrodo mūsų diena fermoje? Keliamės apie 7, 8 ryto jau pradedame dirbti. Pietūs – 12 val. Vieną pusdienį per savaitę arba visą dieną per dvi savaites galima pasiimti laisvą. Taigi gauname 36 darbo valandas po portugališka saule.

Paprastai dalis darbo dienos praeina dirbant su gyvūnais, o kita dalis su augalais. Pirmąją dieną važiavome į kitą, už maždaug 70 kilometrų esančią fermą. Ten reikėjo laukuose pagauti ir parsivežti į mūsų ūkį 8 karves. Gaudymas vyksta taip: išsirikiuojame keturiese viena eile ir rėkaudami einame link karvių bandos. Karvės traukiasi, už tam tikros ribos yra vartai, kuriuos joms iš paskos uždarome. Po to dar vieni ir dar vieni. Galiausiai karvės atsiduria nedideliame aptvare, iš kurio varome jas į siaurą tunelį, o po to į sunkvežimį. Atrodo paprasta, kai rašau, bet užtrukome gerą pusdienį kol sugaudėme raguotasias drauges.

2014-07-07 15.04.39

Taip pat žymėjome veršiukus, įverdami jiems į ausis numerį. Taigi pirmąkart gyvenime pervėrinėjau kitam gyvūnui ausis. Veršiai spurda, bando ištrūkt, bet tik cvakt su tokiom replėm ir kabo auskaras. Atrodo turėtų ten būti stora oda, bet labai lengvai persiduria.

Sunkvežimyje važiavome su fermos savininku Alfredo. Šis pasakojo, kad yra buvęs kažkokioje konferencijoje Lietuvoje ir šiek tiek paturistavęs po Vilnių ir Trakus. Be to gauname paskaitų apie karves, žemės ūkį ir gamtos bei žmogaus santykį. Savotiška agro filosofija.

Po darbo keliaujame prie ežero ir tai tampa mūsų kasdieniniu ritualu. Savaitės eigoje oras vis šyla ir turėtų pasiekti apie 36 laipsnius.

DSC_0741

2 thoughts on “Kaip aš segiau karvėms į ausis numeriukus

  1. Mantas

    Skamba smagiai, bet man jau per karšta būtų. Aš prie 30 jau vos besugebu fizinį darbą dirbt. Aišku, jei ten drėgmės mažai, tai gal lengviau tą karštį ištvert.

Comments are closed.