Ketvirčio amžiaus krizėj

Plan A or B trategy Change Or DilemaNuolatos pabrėžiama, koks svarbus ir sunkus žmogus gyvenime mokyklos baigimo laikotarpis, kuomet turime rinktis būsimąjį gyvenimo kelią. Tačiau niekas kažkodėl nesakė, kad daug sunkesni metai yra po visų mokslų, kada įvyksta tikroji akistata su savarankišku gyvenimu.

Kažkada buvo paprasta

12 mokyklos ir 6 studijų metus, mano gyvenime viskas buvo aišku: pasakyta, kada egzaminai, pamokos, paskaitos, kada keltis, buvo ribotas pasirinkimas veiklų, darbų ir pinigų. Studijuodamas žinai, jei dabar esi antrame kurse, tai kitąmet būsi trečiame. Galvos sukt dėl nieko nereikia, tiesiog darai ką privalai daryt ir tiek.

Visada galvodavau, kai baigsiu studijas, va tada tai gyvensiu! Dar studijuodamas magistrantūroje susiradau darbą, kurį dirbu jau 15-ą mėnesį. Uždirbu beveik 3k. Lt į rankas, kas Lietuvos mastais visai neblogai. Sakytumei, gyvenk ir džiaukis gyvenimu. Deja, savo darbo nekenčiu ir net neįsivaizduoju ką norėčiau dirbti, kad man patiktų ir ilgainiui neatsibostų. Dar prieš kokius metus atrodė, kad žinau ko noriu iš gyvenimo, tačiau šiuo metu esu palaida bala. Rudenį planuoju išvykti į stažuotę, savanoriauti ar dar kur nors, nes Lietuvos jaučiuosi smarkiai persisotinęs. Gal tada susidėlios visi šarabanai į savo vietas.

Apie (ne) norą būti sėkmingu

Būdamas 25 metų neįsivaizduoju ką norėčiau veikti ir neturiu gyvenimo vizijos. Žinau viena, kad noriu keliauti, o be šito daugiau niekas į galvą ir neateina. Šiais laikais, kai visą pasaulį apėmusi visuotinio darboholizmo ir noro būti sėkmingu manija, jaučiuos kaip balta varna. Aš nenoriu arti ir uždirbinėti kitiems pinigus. Aš noriu turėti daug laisvo laiko ir juo mėgautis. Nenoriu lenkt nugaros 40 ar dar daugiau valandų per savaitę. Iš visų pusių girdžiu „noriu prasimušt“, „noriu uždirbt“, „noriu sukurt savo verslą“. O kam? Tam, kad paskęstume darbuose ir prisipirktume brangesnių daiktų, geresnių mašinų bei kitokio šlamšto?

Neprabunda manyje ir tėvystės instinktas. Šiek tiek keista, kai mano bendraamžiai jau čiūčiuoja vaikus, ima banko paskolas ir sėkmingai įsilieja į sistemą, o aš vis dar svaičioju apie Aliaskas.

Jaučiuosi įspraustas tarp dviejų savojo aš tapatybių: vienos, kuris nori būti sėkminga ir uždirbti dar daugiau, ir kitos – kuriai visiškai nusišvilpt ant šitų dalykų. Sunki ta integracija į suaugusiųjų pasaulį. Niekas to nesakė nei mokykloj, nei universitete. Stengiuosi nepridaryti jokių kraštutinių sprendimų, nes manau, kad logiškiausia būtų suderinti šiuos du pasaulius. Stažuotėje nušaučiau du zuikius (et vargšai zuikiai):  pagausinčiau ir darbinės patirties bagažą, ir pakeliaučiau. Nors šiuo metu tai visiškai netraukia iš vieno ofiso įlįsti į kitą ofisą.

 Ir pabaigai sociologinių skaitinių

Sociologai tokį gyvenimo tarpsnį, kai įpusėjęs trečiąją dešimtį nežinai ko nori, įvardija „besiformuojančios suaugystės“ terminu. Socialioj sociologijoj yra pora labai įdomių tekstų šia tema. Čia vienas, čia kitas. Aukso žodžiai:

„Kartais liūdna matyti, kad žmogų graužiantis kirminas tėra blogo požiūrio sukonstruota fikcija. Kitaip sakant, žmogus pradeda jaustis blogai, kai jo gyvenimo būdas neva statistiškai reikšmingai nukrypsta nuo NORMALIŲ standartų. Bet, mano manymu, kartais tikra laimė yra „gyventi taip kaip gyvenasi“, nesistengiant savęs dirbtinai uždaryti kuriame nors iš šešių stalčiukų. Jei išmoksti nuoširdžiai „gyventi taip kaip gyvenasi“, pradedi jausti natūralų malonumą GYVENTI savo nepakartojamą gyvenimą:)“

3 thoughts on “Ketvirčio amžiaus krizėj

  1. Mari

    Gūglėj įvedžiau ‘ketvirčio amžiaus krizė’ ir radau tavo įraša.
    Kai paauglystė baigiasi, supranti, kad kiti žmonės išgyvena tas pačias krizes, pereina tuos pačius etapus kaip ir tu. Kartais tai guodžia. Šiuo atveju guodžia. Ypač, kai skaitau lyg iš mano galvos išimtas mintis :)

    1. Profile photo of endless_roadendless_road Post author

      Google connecting people:)
      Linkiu, kad ilgai nesitęstų tau ši krizė ir lengvai peršoktum į konstruktyvesnį gyvenimo etapą.

  2. Pingback: Kodėl bijome keisti savo gyvenimą? | Road is endless

Comments are closed.