Kur mano kuoka arba kaip mane indai veda iš kantrybės

Bent keletą kartų per dieną dingsta elektra ir internetas. Kartais dingsta ir vanduo. Gerai, kad ne viskas iš karto. Mano driežas vis dar kasryt ištikimai mane lanko, o pasieniu retsykiais prabėga vieniša pelė: mano zoologijos sodas auga! Pastaruoju metu draugauti su uodais sekasi geriau, bet mane puola kita padarai, angliškai „bed bugs“ vadinami. Nesu tikras koks lietuviškas atitikmuo. Tai dabar bandau jų populiaciją tokiu purškalu naikinti.

Po dvylikos dienų Indijoje, pagaliau pirmą sykį šiek tiek palijo. Gaiviau nuo to, deja, nepasidarė. Bet kuriuo paros metu čia tvanku, o dienomis gerokai spigina saulė. Oras mieste su kiekviena diena atrodo vis labiau dulkėtas ir užterštas. Apėjom porą vaistinių, ieškodami kuo būtų galima pridengti kvėpavimo takus, bet kol kas nesėkmingai. Ir nekeista: nuo užterštumo besisaugančių vietinių vos vienas kitas.

DSC_0628

Indijoje šiuo metu vyksta dešimties dienų, hinduzimo deivės Durgos šventė – Navratri. Taigi mūsų kaiminystėje kiekvieną dieną nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro per didžiulius garsiakalbius transliuojamos indiškos dainos, maldos ir kitos linksmybės. Mūsų kambariuose viskas girdisi kuo puikiausiai, todėl baigiam išprotėti. Kartais jie padaro pertrauką, tada galima šiek tiek atsikvėpti, paskaityti knygą ir pan. Tačiau kitu metu tiesiog garsiai klausausi muzikos, kad ji užgožtų monotonišką iš garsiakalbių sklindantį vyro balsą. Kai rašau šį įrašą irgi sėdžiu su ausinėmis.

Karts nuo karto gatvėje nepažįstami žmonės užklausia iš kur mes ir dar ranką taikosi paspaust. Tai čia, kai būnam dviese. Aistė su dar pora merginų buvo prekybos centre, ten ją fotografavo ir slaptai, ir atvirai, ir kalbino – žodžiu dėmesio į valias. Kai būnam kartu, indai laikosi santūriau.

Šitie paprašė su mumis nusifotografuoti, tai aš savo ruožtu irgi padariau kadriuką mūsų archyvui.

Šitie paprašė su mumis nusifotografuoti, tai aš savo ruožtu irgi padariau kadriuką mūsų archyvui.

Tiksliau laikėsi iki tol, kol nuvykome į Golcondos fortą. Golconda – maždaug X a. pradėti statyti įspūdingi gynybiniai įtvirtinimai, nuo kurių atsiveria tiek miesto panorama, tiek pats fortas. Įėjimo kaina indams – 5 rupijos, o ne indams – 100 rupijų. Mūsų pinigais kaina vos 4-5 litai, bet vis tiek kažkaip keista mokėti net 20 kartų daugiau.

DSC_0588 DSC_0603

Golcondoje pasijutom kaip kino žvaigždės: vienas po kito indai prašė su mumis nusifotografuoti. Pradžioje su keletu taip ir padarėme, bet po to šitas žaidimas mums atsibodo ir pradėjom visiems sakyti „no“. Kur tik nueinam, žiūrėk jau atlekia kas nors su telefonu arba fotoaparatu. Kiti šiaip nufotografuoja net neatsiklausę. Nežinau, kas jiems šitam forte galvas susuko, bet pasijautėme lyg būtume vienas iš turistinių objektų. Tas fortas iš tiesų mums patiko ir turbūt dar kažkada čia sugrįšim, bet žmonių lindimo į akis buvo perdaug ir kartais pati ranka imdavo kuokos ieškot. Arba dar geriau alpinistinio ledkirčio.

Grįžtant autobuso reikėjo laukti nedidelėje aikštelėje, kurioje prie mūsų lindo autorikšų vairuotojai ir išmaldos prašytojai. Viena pasitaikė itin įkyri ir nenustojo kaulyti išmaldos net mums įsėdus į autobusą. Taktika čia labai paprasta – išvesk žmogų iš kantrybės, kol duos pinigų. Indijoje skurdas ant kiekvieno kampo ir dalydamas išmaldą tu jo nesumažinsi. Davus vienam, prisistatys dar penki. Ir nervina, ir gaila jų. Vienintelė išeitis, kad ir kaip žiauriai nuskambės – atbukti.

Indiškas margumynas

Indiškas margumynas

4 thoughts on “Kur mano kuoka arba kaip mane indai veda iš kantrybės

  1. Simona

    bed bugs – manyčiau blakės. tokie labai ištroškę kraujo vabalai, kiek ovalinės formos, aktyvus naktimis… brrr… visai nesmagus kaimynai …

  2. Agne

    Oj, bed bugs laaabai įkyrūs. Buvo ir mus užpuolę Mumbajuje. Tai kaži ar su purškalais padės. Mes kvietėmės profesionalus, kurie visą kambarį purškė kelis kartus, bet kaip nenyko, taip nenyko. Gal trumpam ir mažiau buvo, bet nepagerėjo labai. Čiužinyje giliai sulindę, o jei seniai ten yra, tai visuose plyšiuose ir net elektros lizduose gali būti. Tik saugokit labai lagaminus ir drabužius tada, kad neparsivežtumėt paskui, nes kambariokė ir drabužiuose rado ‘kokoną’ jų. Be persikraustymo sunku bus jų atsikratyt, man atrodo. Bet tikiuos, nesugadins visų kitų įspūdžių :)

    1. Profile photo of endless_roadendless_road Post author

      Oho, čia tai bent istorijos:) Kiek problemų pasirodo gali sukelti toks mažas padarėlis… Mes viliamės greitu laiku pakeisti gyvenamą vietą, tai gal iki tol nesuvalgys mūsų:)

Comments are closed.