Paskutinės dienos Lisabonoje: nuo akvariumo su rykliais iki pasaulio krašto

Sekmadienį pasiekiame paskutinį savo nakvynės tašką Lisabonoje. Mus priglaudžia portugalė Ines, prieš keletą metų atlikusi stažuotę vienoje Vilniaus mokyklų.

Kita dieną keliaujame į Lisabonos oceanariumą. Didžiuliuose akvariumuose plaukioja rykliai, medūzos, barakudos ir kiti vandenyno gyviai, kuriuos galima apžiūrėti iš labai arti. Mus eilinį kartą aplanko sėkmė ir fotoaparato baterija išsikrauna vos ten įėjus. Kaina  – 16 eurų, šiek tiek kandžiojasi, ir galbūt tikėjomės šiek tiek daugiau, bet nepaisant to buvo visai įdomu. Oceanariumas yra moderniojoje Lisabonos dalyje, kurioje stūkso daugybė stiklinių pastatų, prekybos centrų ir panašiai. Po kelių dienų praleistų senamiestyje – visai įdomus kontrastas.

DSC_0003

Sintra – nedidelis miestelis, garsėjantis savo pilių ir rūmų kompleksų, išsidėsčiusiu ganėtinai kalvotoje vietovėje. Suvaikštome iki bene garsiausio – Pena national palace. Peną supa didžiulis, ganėtinai laukinis parkas, platesni ir siauresni takeliai vinguriuoja į kalno viršų, nuo kurio atsiveria  tiek pilies, tiek miesto panorama. Sintroje tų palace septyni ar aštuoni, todėl kojomis fiziškai jų tikrai neįmanoma apeiti. Kainos svyruoja maždaug nuo 6 iki 16 eurų, todėl norint apžiūrėti visus teks išleisti nemažai pinigų. Lankytinų objektų kainos tiek Lisabonoje, tiek aplink nėra pačios mažiausios.

DSC_0046

Vakare pasivaikštome po naktinį miestą. Ir kaip bebūtų paradoksalu, po tą dalį, kurią jau išvaikščiojau su couchsurferiais prieš keliais dienas.  Vis gi miestas naktį, ir dieną atrodo visiškai kitaip, todėl man vienodai įdomu.

Kitą dieną, praleidžiame maklinėdami po centrą. Nesinori niekur važiuoti, nes jau truputį pavargom nuo įspūdžių. Centre policija rengia reidą, vieną po kito krato žolės ir hašišo pardavėjus. Vienas ganėtinai įkyriai siūlo mums pirkti hašišo vos dvidešimt metrų nuo policijos ekipažo ir tokia drąsa nepasiteisina: už kelių akimirkų jį supakuoja pareigūnai. Kas iš to, į jo vietą stos kitas. Visi vietiniai žino, koks chaosas dedasi šitoje miesto dalyje ir tuo ne itin džiaugiasi.

Per couchsurfingą susipažįstu su Simonu, kuris organizuoja pasivažinėjimus dviračiu. Dviračius jis paskolina, važiuojant papasakoja šiek tiek apie miestą, o pabaigoje duoda dėžutę į kurią gali paaukoti jam pinigų. Sako taupo kelionei į Kolumbiją. Kartu su juo, rusu Antonu ir angle Greta pasivažinėjame apie tris valandas. Praleidus Lisabonoje jau savaitę, vis geriau pažįstu miestą, o po pasivažinėjimo  – išvis galėčiau gidu dirbti.

Vakaras užsibaigia pas Ines draugus. Jaučiamės su Aiste kaip Guliveriai liliputų šaly: visi čia mums iki peties. Pabuvus Portugalijoje pasidaro labai logiška, kodėl pas mus tiek daug krepšininkų, o pas juos krepšinis išvis nepopuliarus. Eilinį kartą vakarieniaujame dvyliktą nakties. Portugalai paprastai pradeda vakarieniauti apie 21 – 21.30, tačiau Ines vėlai grįžta iš darbo, todėl mūsų vakarienės būna apie vidurnaktį.

Paskutinę dieną paragaujame tradicinės portugališkos žuvies ir aštuonkojo bei aplankome vakariausią Europos tašką. Štai kur tikrasis pasaulio kraštas! Vakarop skrydis į Kijevą, o iš ten į Vilnių ir labai nenoriai tenka grįžti į realybę. Tiesa, tik porai savaičių. Šitie du mėnesiai buvo stebuklingi, įspūdžių galvoje tiek, kad nemoku jų surašyti. Ar galėčiau dabar vėl eiti į darbą ir laukti metus laiko iki kitų kelionių? Ne! Aš noriu keliauti dabar, nes kol kas rodos tai vienintelė prasminga veikla šitam gražiam rutuly ant kurio gyvenam.

DSC_0120 DSC_0153

One thought on “Paskutinės dienos Lisabonoje: nuo akvariumo su rykliais iki pasaulio krašto

  1. Simona

    Ačiū už puikią kelionę :) jus šaunuoliai. Lauksiu sekančių jūsų aprašymų.

Comments are closed.