Savanorystė Portugalijoje: pirmieji žingsniai ekologiškame ūkyje

WWOOF – yra tinklas, jungiantis ekologiškus ūkius iš viso pasaulio. Dar pries porą mėnesių sumokėjau 15 eurų registracijos mokestį, išsirinkome ūkį, susisiekėme ir štai mes Portugalijoje, Herdade do Freixo do Meio fermoje, kurioje savanoriausime visą liepos mėnesį.

Mūsų ūkis yra 650 ha dydžio ir verčiasi gyvulių bei augalų auginimu. Čia plyti didžiuliai laukai, kuriuose ramiai ganosi karvės, arkliai, avys, garduose kriuksi kiaulės, po lempomis šildosi šimtai mažų kalakutų.

Pagrindinis kiemas

Pagrindinis kiemas

Mums atvykus jau randame šešis savanorius: vieną belgę, porą prancūzų ir tris portugalus. Yra savanorių, kurie čia gyvena jau metus arba kelis, bet jų statusas šiek tiek skiriasi nuo tų kurie atvažiuoja porai savaičių ar mėnesiui. Jie ir gyvena kitur. O mūsų name viename kambaryje gyvena vaikinai, kitame merginos. Šiuo atveju kiekviename kambaryje po keturis žmones. Kambariukai maži su dviaukštėmis lovomis. Tačiau šitame pastate mes nelabai būname. Netoliese yra kitas namas su virtuve, valgomuoju, nedidele biblioteka – kuriame nuolatos ir trinamės. Daugiausiai laiko praleidžiame sėdėdami lauke, nes oras čia itin geras. Ūkyje dirba keliolika darbuotojų, keletas iš jų čia pastoviai ir gyvena. Taip pat čia vykdomi įvairūs ekologiniai projektai, kurių įgyvendintojai irgi apsistoję fermoje.

DSC_0724

Jau nuo pirmųjų dienų matosi, kad greitai susigrąžinsiu Camino de Santiago išbarstytus kilogramus. Rianne yra viena iš ilgalaikių savanorių, kuri atrenka naujus kandidatus ir kiekvieną dieną savanoriams gamina valgyti. Valgom dažniausiai vegetarišką maistą, visados yra vaisių ir produktų iš kurių galima kažką pasidaryti.

Atvykstame į fermą labai geru laiku – penktadienį. Tai reiškia, kad turėsime dvi dienas pailsėti po mūsų didžiojo žygio ir labiau perprasti gyvenimą vykstantį aplink mus. Fermos teritorijoje yra nedidelis ežeras. Vėlai, bet pagaliau įvyko pirmosios mūsų maudynės šiais metais. Šeštadienį vakare su savanoriais keliaujame į vietinę diskoteką. Vaizdelis ganėtinai komiškas: užsisakius kokteilį iš barmeno gauni skrybėlę, šlepetes, žibintuvėlį ar dar kokį niekutį, todėl pusę vakarėlio dalyvių šlaistosi su skrybėlėmis. Nemažai vyresnio amžiaus žmonių, yra net kūdikis, kuris keliauja visiems iš rankų į rankas. Muzika skamba visu garsu, apie 2 val. nakties – šauni vietelė dar net kalbėti nemokančiam bambliui.

Pabuvę porą valandų su Aiste nutariame keliauti namo, vis dėlto reikia šiek tiek laiko kol įprasime keltis ir eiti miegoti normaliu laiku. Paliekame mūsų naujuosius kolegus tęsti linksmybių. Mūsų ferma už maždaug poros kilometrų. Einant namo matosi į krūvą susispietusios miegančios karvės. Jokių mašinų, gatvės žibintų ir triukšmo.

Robinzonas Kruzas savo saloj

Robinzonas Kruzas savo saloj

One thought on “Savanorystė Portugalijoje: pirmieji žingsniai ekologiškame ūkyje

Comments are closed.