Tag Archives: mokykla

Indiško auklėjimo subtilybės: neklausai, gausi per ausį

DSC_0702Vienas mokytojas koridoriuje parklupdęs ant kelių kokius aštuonis mokinius skaito jiems moralą. Kita mokytoja visiškai nesibodėdama aplinkinių žvilgsnių skelia porai mokinių keletą antausių. Vidury mokyklos kiemo direktorius pagriebęs mokinį taso jį už ausų ir plaukų pykčio perkreiptu veidu. Štai tokios indiškos pedagogikos subtilybės, už kurias Vakarų šalyse tikriausiai tą pačią dieną taptum bedarbiu. Už tai klasėse tylu ir ramu. Mes, aišku, taip nedarom,o ir žiūrėti į tokius dalykus nėra malonu. Tačiau sėkmingai išvarom neklusnius mokinius iš klasės, statom į kampą, liepiam rašyti ant lentos ir pan. Kol kas mano rekordas 12 išvarytų mokinių per pamoką.

Continue reading

Kaip mes ėjome į kino teatrą

20141012_125333Nežinau kokius vunderkindus siekiama išauginti iš mažųjų indų, bet į mokyklą jie eina šešias dienas per savaitę. Tai reiškia, kad mūsų darbo savaitė irgi yra šešios dienos. Tik viena diena vaikams pabūti vaikais ir tik viena diena man veikti tai, ką mėgstu labiausiai – tai yra nieko.

Pastaruoju metu labai dažnai dingsta elektra. Net ir dabar, kai rašau šį tekstą elektros nėra ir rašymą tęsiu tol, kol išsikraus kompiuterio baterija. Laisvalaikiu mes su Aiste mėgstam skaityti, o pastoviai dingstant elektrai ir internetui, tam turim dar daugiau laiko.

Continue reading

Debiutuojam mokytojų kėdėse

20141009_130800Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad mokytojo kėdės čia nėra, kaip nėra ir stalo. Lietuvoje įprasta, kad kiekviename kabinete yra mokytojo stalas, ant kurio jis laiko knygas, sąsiuvinius, užduotis ir pan. Čia viskas kiek kitaip. Kabinetuose dažniausiai net nėra kur pasidėti daiktų, todėl viską tenka laikyti ant žemės. Vienoje klasėje šone stovėjo stalas, galvoju pasidėsiu kuprinę ant jo. Vaikai, kad pradės rėkti: „Nedėkit, murzina!“. Iš tiesų, stalas nevalytas nežinia kiek metų. Grindys irgi purvinos, ką paliesi – visur dulkės.

Continue reading

Šaltas vanduo, aštrus maistas ir kitos linksmybės

„Americans“, – rodo pirštu mažieji indai su šypsenomis nuo ausies iki ausies. „Aš iš Lietuvos, tai tokia maža šalis Europoje“, – atsakau. Niekam čia Hyderabade Lietuvos pavadinimas nieko nesako, tačiau dėl to net jaučiuosi kažkoks ypatingas.

Indijoje mes ne karves ganysim, o ir ne ožkas, kad ir kaip būtų gaila, o mokysime anglų kalbos. Mūsų mokykla Hyderabade turi kelis filialus, viename iš jų mes laikinai pagyvensim, kol susirasim priimtinesnę gyvenamąją vietą. Kol kas su Aiste esame priversti gyventi skirtinguose kambariuose: aš gyvenu vienas, o ji – su dar trimis kambariokėmis, japone, kolumbiete ir egiptiete. Pastarosios pripasakojo visokių įdomių istorijų apie keturias dienas dingusį vandenį ir elektrą, nesukalbamą mokyklos administraciją ir neskanų maistą.

DSC_0494-001

Pirmą dieną buvau nugrūstas į priplėkusį kambarį, be lango ir gryno oro, su daugybe dulkių ir šaltu vandeniu. Po to persikėliau į kitą, dabar jau turiu langą, tačiau ir toliau prausiuos šaltu vandeniu. Tiesa, jis ne ledinis, gyvent galima, todėl nesuku galvos laukdamas kol pradės bėgti šiltas vanduo. Dušo nėra, kranas man žemiau juosmens, todėl prausimasis vyksta su puslitriniu puoduku. Už tai sužinojau kaip iš tiesų taupiai galima išsimaudyt. Turim tarnaitę, kuri šluoja mūsų kambarius ir atneša maisto. Ji šneka hindi, kartais įterpdama vieną kitą anglišką žodį.

Mokykla mums duoda ir maisto, bet stažuotojai jo beveik nevalgo. Pagrindą sudaro ryžiai su įvairiais padažais. Retai man kas nors čia būna skanu, o kartais ir velniškai aštru, todėl šitą racioną paįvairinam pirktiniu maistu. Maisto šiaip mažoka, nebent būčiau nusiteikęs kiekvieną dieną valgyt po kilogramą ryžių, bet aš ir šiaip nesu didelis jų gerbėjas. Nemažai stažuotojų šioje vietoje ilgai neužsibūna ir persikelia į kokį butą. Taigi rezgam planus kaip ir mums iš čia greičiau išmigruot. Mokyklos požiūris į stažuotojų gyvenimo sąlygas ganėtinai atsainus, bet kadangi čia Indija, niekuo perdaug nesistebiu.

Keliu tenka dalintis ir su keturkojais draugais.

Keliu tenka dalintis ir su keturkojais draugais.

Buvome susitikę su mokyklų tinklo administracija, pasirašėme stažuotės sutartį, papasakojo apie darbą ir panašius reikalus. Tada ilgai skundėsi kokia bloga yra stažuotoja iš Kinijos, net perskaitė kažkokį jos laišką. Kinė savo ruožtu pasakoja, kokia bloga yra administracija. Iš esmės ji daug kur teisi, bet kartais jai trūksta diplomatijos, o be šito nieko čia nepasieksi. Mes stengiamės nuo visų šitų intrigėlių laikytis atokiau.

Stebėjau mokyklos kieme žaidžiančius vaikus, matyt, fizinio lavinimo pamoka buvo. Dvi mergaitės mėto viena kitai krepšinio kamuolį, dvi kažkokį plastikinį žiedą, berniukai sustoję ratu kartu su mokytoju mušinėja kamuolį lyg tinklinį žaisdami. Tik kamuolys futbolo, o ir vaikai su uniformomis, o  ne su sportine apranga. Ant visokių pievelių jaunimas paprastai žaidžia kriketą. Aš kol kas pažiūriu į juos pavydžiai, jaučiu reikės kada prie progos prisitrint pažaist.

Pasirodo už kelių dienų nuo mūsų atvykimo prasideda kažkokia indų šventė, o tai reiškia dešimties dienų atostogas mokykloje. Taigi mokysime jau tik po jų. Viena vertus, norisi greičiau pradėti, kita vertus, už tas atostogas sumokės, todėl labai irgi neliūdim. Mūsų mėnesinė alga sieks 325 dolerius ir tai yra daugiau negu gauna eiliniai tos mokyklos mokytojai. Tik prisaikdino nesakyt jiems.