Vasaros klajonių apibendrinimas

Iš trijų vasaros mėnesių šiemet užsienyje praleidaug maždaug du su puse. Išleidau šiokią tokią krūvelę pinigų ir į Indiją išvažiuosiu kišenėje švilpaujant vėjams. O juk galima buvo nusipirkti automobilį, naujausios laidos iPhone ar įsigyti kelionę į kokį Turkijos kurortą ir drybsot prie baseino. Vietoje to aš visą vasarą vargau: pradžioje ėjau 800 kilometrų, po to dirbau už dyką fermoje, galiausiai kopiau į aukščiausią Europos kalną. Ar buvo verta? Žinoma. Turiu krūvą nuotraukų ir prisiminimų, kurie šiuo metu atrodo lyg atsitikę kažką kitam, o ne man.

Nepagražindamas galiu pasakyti, kad tai buvo geriausia iš visų dvidešimt penkių mano gyvenimo vasarų. Sulaukiau palaikymo iš pažįstamų ir nepažįstamų žmonių. Kartais apima keistas jausmas, kai sutinki kokį senai matytą personažą ir jis žino kur keliavau ir ką veikiau. Mano blogas per šiuos keliavimo mėnesius sulaukė maždaug 3 tūkst. apsilankymų. Daugiausiai skaitytojų surinko pasakojimai apie Camino de Santiago. Ir toliau, iš visų senesnių įrašų, jie yra skaitomiausi. Taip įpratau rašyti, o dabar tam turiu labai daug laiko, kad kartas nuo karto prirašau tekstų praktiškai apie bet ką. Sandėliuoju juos kompiuteryje – gal kada nors panaudosiu kažkur.

„Turbūt tokioms kelionėms reikia daug drąsos?“ – klausė ne vienas sutiktas. Galbūt, tačiau kita vertus, aš neturiu ką prarasti. Neturiu nei šeimos, nei įsipareigojimų bankams, nei šuniuko, kurį reiktų šert, „daryti karjerą“ ar kaip kitaip save sprausti į visuomenės sukurtus stalčiukus irgi nenoriu. Aišku, man pasisekė, kad turiu šaunią kelionių partnerę. Svarbiausia žmonės, visa kita – butaforija, kurios atsikratyti galima labai lengvai. Pusantrų metų prašvaisčiau dirbdamas nekenčiamam darbe, tačiau būtent ilgos valandos prie kompiuterio įkvėpė pakeisti kursą nors kuriam laikui. Apie keliones ir nuotykius aš galvoju turbūt didesnę savo sąmoningo gyvenimo dalį, todėl viskas čia labai dėsninga.

Du su puse mėnesio per trumpas laikas kažką suvokti apie gyvenimą. O gal man viskas tiesiog per lėtai ateina į galvą. Vis dar nežinau, ką norėčiau veikti gyvenime, tačiau nebesuku dėl to galvos. Svarbiausia, kad tai ką darai, būtų smagu daryt. Labai linkiu visiems tokiu matu ir vertint viską. Jei kažkokia veikla neteikia malonumo, reikia mesti ir ieškoti kitos. Gyvenimas pernelyg įdomus ir spalvingas, kad aukotume jį uždirbinėdami kitiems milijonus, klausytume siauro mąstymo hipokritų pamokymų ir gyventume ne savo gyvenimus. Kelionės nėra vienintelis būdas įprasminti savo buvimą. Jų gausybė. Kiekvienam savo, tiesiog nepavarkit ieškot.

2 thoughts on “Vasaros klajonių apibendrinimas

  1. Simona

    Ir man buvo įdomu keliauti su Jumis :)
    šiandiena interneto platybėse sutikau citatą iš I. Turgenevo: ” Laimė neturi rytojaus ir vakar dienos, ji neprisimena praeities ir negalvoja apie ateitį. Laimė – tik dabartis. Ir ne diena, o akimirka…”
    tai gi – daugybės akimirkų laimės linkiu Jums jūsų ieškojimuose :)

Comments are closed.